Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo dar vieną pergalę paskutiniame FIBA atrankos lange į pasaulio čempionatą bei, patys jau būdami užsitikrinę kelialapį, užvėrė duris vengrams (89:64). Po mačo vyr. treneris Kęstutis Kemzūra buvo patenkintas savo auklėtinių pasirodymu.
„Laimėti visuomet smagu, ypač prieš mūsų fanus. Mūsų vyrukai padarė puikų darbą. Iš pradžių buvo šiek tiek sunku. Žinojome, kad vengrams šios rungtynės yra svarbesnės nei mums, bet mes buvome susikoncentravę. Mūsų varžovai pradėjo mačą žaisdami kietai ir šiek tiek išmušė mus iš mūsų pozicijų bei mes negalėjome susikurti gerų progų.
Taip pat strigome ties atšokusiais kamuoliais gynyboje, jie mus baudė. Bet mes toliau žaidėme, pakeitėme taktiką ir energija bei intensyvumas mane tenkino, tokio ir norėjau. Spurtavome ir kontroliavome rungtynes iki pabaigos. Sveikinimai mūsų vyrukams, jie žaidė su aukšta energija ir svarbiausia – kaip komanda. Mes nusipelnėme šios pergalės“, – sakė K. Kemzūra.
– Kaip pasirodė Mantas Rubštavičius pirmose debiutinėse rungtynėse?
– Manau, kad labai gerai. Mes kalbėjome šiek tiek ir aš tiesiog Mantui pasakiau, kad tai yra jo geras šansas. Taip susiklostė visa situacija, kad jis gavo gerą šansą. Jis yra drąsus vyras. Kalbėjome apie tai, ką jis turi daryti gynyboje, kad jis drąsiai ir agresyviai žaistų puolime, ko mes iš jo ir norime. Aš manau, kad visumoje mes tą ir darėme. Aš manau, kad jis susitvarkė su ta užduotimi. Kad tų klaidelių buvo, visi padaro. Žinant Manto amžių ir debiutą, manau, kad labai gerai.
– Kokios savybės išskiria Mantą iš jo bendraamžių?
– Yra toks pasakymas, kad šiuolaikiniame krepšinyje yra labai svarbūs gynėjai, neatmetant centrų svarbos. Jis vienas iš tų gynėjų jaunosios kartos, kurie gali valdyti kamuolį. Jis dar turi potencialo, yra daug kur pridėti. Ir pasitikėjimas. Jis rodo savo amžiuje, kad jis gali dominuoti ir labai puikiai žaisti. Kitose šalyse jaunimas greičiau pradeda žaisti ir daugiau, mums čia tik taip gaunasi.
Reikia išlaukti, reikia kantrybės. Gerai, kad ta proga pasinaudojo, bus dar visokių variantų. Nereikia nusiminti, o reikia žaisti. Dėl veržlumo, jis gali tai daryti. Viena iš sudedamųjų plano dalių buvo, kad mes norime atakuoti, nesustoti, žaisti veržliai. Neurime labai stipriai išreikštų aukštaūgių – Jono ar Domo, kur galime dominuoti po krepšiais. Mes turime progas susikurti kitaip. Kartais gavosi, kartais ne, bet turėjome tik dvi treniruotes. Kaip po dviejų treniruočių, mes atrodėme visai neblogai.
– Pamačius sėkmingą Manto debiutą, ar nėra apmaudu, kad nepakvietėte daugiau jaunų žaidėjų?
– Turbūt bus visiems laikas. Tokia yra taktika ir strategija. Vos ne taip gaunasi, kad kažkokios yra trenerio asmeninės ambicijos dėl pakvietimo į rinktinę. Jūs supraskite, gal aš kažkur ir klystu, bet aš tariuosi ir su savo kolegomis, aš atsižvelgiu į jų nuomonę. Aišku, galutinis sprendimas yra mano ir aš žiūriu kaip sulipdyti komandą, nes tai yra langas.
Gal žiūrėsime vasarą su kitais žaidėjais, kai bus daugiau laiko. Kai aš buvau vyr. treneris, turėjome rezervinę rinktinę. Tu turi laiko, tu žaidi draugiškas rungtynes, tau išryškėja žmonės, tu turi kada pažiūrėti ir suklysti. Čia yra dvi su puse dienos. Mes norėjome išlaikyti pusiausvyrą – truputi atnaujinti, palikti kelis vyresnius. Aišku, turėjome problemų dėl traumų. Labai norėjosi, kad ir Matas Jogėla čia būtų. Atsitiko taip, kad jis gavo traumą. Smagu, kad Mantas tai išnaudojo, įsiklausė ir žaidė drąsiai.
– Kas atsitiko Evaldui Kairiui ir Matui Jogėlai ir ar jie galės žaisti sekmadienį?
– Ne. Jie nekeliaus su mumis. Evaldui Kairiui yra raumenų patempimai. Bandėme gydyti, bandė sportuoti, bet nesigavo. Matas nesėkmingai nusileido ant kojos ir pasuko čiurną. Kiek žinau, kad nieko sudėtingo, bet nėra laiko.
– A. Beručka taip pat debiutavo ir pelnė taškus. Pačiam buvo džiaugsmas, kad visi 12 pelnė taškus?
– Žinoma. Aš labai išgyvenu iš komandą ir savo žaidėjus. Aš labai džiaugiuosi ir esu dėkingas Arnui, tiek „Wolves“, kurie aukodami savo interesus, atsiuntė jį ir Arnas išėjo ramiu, šaltu veidu bei atrodo, kad jis čia kaip ir buvo.
– Lapkričio mačas prieš Prancūziją buvo kartus – pralaimėjimas 25 taškais. Kas neramina prieš šią akistatą?
– Tai yra kito kalibro rinktinė, su visa pagarba Vengrijai. Prancūzija yra visai kito pajėgumo, jie žaidžia namuose. Didžiausias kartėlis dėl to, kaip mes tada kovojome ir kokia tada buvo energija. Nesinorėtų, kad vėl būtų taip pat. Ieškosime kelių ir galvosime taktikų. Kažkokią jau turime patirtį, kažkiek žinome, kas veikia, kas neveikia. Labai kažko pakeisti kardinaliai negali. Ten bus niuansų, bet esmė turi būti tokia energija kaip šiandien ir toks intensyvumas, nežiūrint į rezultatą. To norėtųsi.
– Matas Buzelis patvirtino, kad ketina atstovauti Lietuvos rinktinei. Kiek esate kalbėję su treneriais apie jo galima įtraukimą į rinktinę jau artimiausiu metu?
– Trenerio Kazio Maksvyčio dienotvarkė buvo tokia įtempta, kad mes nekalbėjome apie tuos reikalus. Aš manau, kad visi laukiame Mato atvažiuojančio ir prisijungiančio. Žiūrėsime kaip čia bus. Apie tai dar nekalbėjome, bet reikia. Jo nusiteikimas džiugina, tiesiog reikia paimti ir daryti bei tada visi matysime.
– Nuo ko šiandien komanda užsikūrė ir pabėgo į priekį?
– Sunkokai pradėjome, nes išėjome prieš savo žiūrovus. Varžovai taip pat kibo į atlapus. Mes žinojome, kad jiems buvo labai svarbios rungtynės. Jie irgi turi netekčių. Vojvoda ir Perlas nežaidė, jie yra labai svarbūs žaidėjai, buvo trumpesnė rotacija. Ką padarysi. Toks gyvenimas. Aš manau, kad tų klaidelių pasitaikė. Mes pakeitėme gynybą. Kai pradėjome keistis. Tai mums pasiteisino.
Mes apsigynėme, mes pasiėmėme kamuolius. Ir pabėgome, ir pataikėme. Buvo tas mažas atsiplėšimas, mažas pabėgimas bei kaitaliodami gynybas įsivažiavome. Buvo vėl užstrigimas ketvirtajame kėlinyje. Buvau pasiruošęs imti minutės pertraukėlę, bet manau, kad mes tos jėgos turėjome daugiau. Mūsų ilgesnis suolas. Kažkaip pataikėme ir nebeėmiau pertraukėlės.
basketnews.lt
