Nenumaldomai artėjant futbolo sezonui šalyje, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius pasidalijo mintimis apie savaitgalį įvyksiančią Supertaurės dvikovą ir šiemet pristatyti planuojamas naujoves.
Interviu video formatu stebėkite paspaudę čia.
Jau šį sekmadienį „Sportima“ manieže Vilniuje įvyks pirmas aukščiausio futbolo lygio renginys „Optibet LFF Supertaurė“, dėl kurios susirungs dvi geriausios praeito A lygos sezono komandos Vilniaus „Žalgiris“ ir Roko Garasto treniruojamas „Kauno Žalgiris“.
Nors favoritais laikomi Vladimiro Čeburino auklėtiniai, šias varžybas laimėję 7 kartus, sezono pradžią skelbianti Supertaurė beveik visada būna neprognozuojama.
„Mūsų šalyje sezoniškumas yra šiek tiek kitoks nei daugelyje Europos valstybių, tad visada būna labai įdomu pažiūrėti, kaip žiemos perėjimų lango metu pasikeičia klubai, – mintimis dalijosi E. Stankevičius. – Supertaurė yra pirmas rimtas išbandymas komandoms. Entuziazmo prideda ir tai, kad ji dažnai būna nenuspėjama. Praeitą sezoną taip pat aiškus favoritas buvo Vilniaus „Žalgiris“, bet po baudinių serijos laimėjo prognozes paneigusi „Sūduva“.
Nenuspėjamumo ir sezono pradžios faktoriai Supertaurę padaro dar įdomesnę. „Žalgirių“ kova sezono starte tikrai turėtų pasiūlyti daug intrigų. Manau, kad sulauksime nemažai žiūrovų tiek vietoje, tiek prie televizijos ekranų.“
Šį sezoną LFF futbolo sirgaliams pasiūlys ne vieną naujovę: platesnį rungtynių pasiekiamumą, daugiau išskirtinio video turinio. Į Lietuvą kelią pamažu skinasi ir VAR sistema, kuri yra labai reikalinga šalies teisėjams.
„Tai liečia ne tik patį futbolą, bet ir teisėjus. Jeigu neturėtume VAR, tuomet ir mūsų teisėjai, tikėtina, neturėtų daug tarptautinės patirties, nes ši technologija jau yra privaloma beveik visur, – sistemos planais dalijosi E. Stankevičius. Šiuo metu vyksta teisėjų mokymai, mes renkamės tiekėją. Manau, kad balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje jau turėsime suformuotą kolektyvą bei techniką ir VAR galėsime naudoti bent per centrines A lygos rungtynes sekmadieniais.“
Visas interviu su E. Stankevičiumi apie artėjantį futbolo sezoną bei jo naujoves – žemiau pateiktame interviu:
– Artėja naujo sezono pradžia. Kokius tikslus esate išsikėlę naujiesiems metams ir kaip pradėsite naujus metus?
– Tradiciškai metus pradedame renginiu, nuo kurio ir atsispiria visas sezonas – Optibet LFF Supertaurės. „Dėka“ mūsų turimos situacijos, ji vyks uždarame manieže, nors turime minčių ir idėjų šį renginį pakelti į kur kas aukštesnį lygį iš organizacinės pusės. Pernai Dariaus ir Girėno stadiono atidarymo šventė parodė, kad, turint gerą infrastruktūrą ir dėl bendro tikslo dirbantį kolektyvą, tikrai galime sukurti gerą produktą tiek sirgaliams, tiek investuotojams, tiek rėmėjams.
Norų ir opcijų netrūksta. Viena iš jų – galbūt Supertaurę organizuoti užsienyje. Vasario pabaigoje oro sąlygos čia būna nelabai tinkamos, todėl turime žaisti uždaruose maniežuose, kur sukurti patrauklų produktą žiūrovui yra labai sudėtinga. Mūsų maniežai nėra labai modernūs. Turime tik du jų pasirinkimus: arba „Sportima“, arba Marijampolėje „Sūduvos“ maniežas.
Šį sezoną buvo priimtas sprendimas Supertaurę organizuoti Vilniuje. Susitiks abu „Žalgiriai“. Nuo jų Supertaurės viskas ir prasidės, o po to tradiciškai seks A lyga, dar už savaitės – I, II lygos, moterų čempionatas, vaikų lyga.
– Prieš sezoną Vilniaus „Žalgirio“ ir „Kauno Žalgirio“ komandose įvyko nemažai pasikeitimų. Komandos pernai užėmė pirmą ir antrą vietas. Ar jums pačiam, kaip futbolo sirgaliui, ši Supertaurės dvikova kelia didelį entuziazmą?
– Mūsų šalyje sezoniškumas yra šiek tiek kitoks nei daugelyje Europos valstybių, tad visada būna labai įdomu pažiūrėti, kaip žiemos perėjimų lango metu pasikeičia komandos, kaip jos pasiruošia, pamatyti naujus veidus. Supertaurė yra pirmas rimtas išbandymas komandoms. Entuziazmo prideda ir tai, kad ji dažnai būna nenuspėjama. Praeitą sezoną taip pat aiškus favoritas buvo Vilniaus „Žalgiris“, bet po baudinių serijos laimėjo prognozes paneigusi „Sūduva“.
Nenuspėjamumo ir sezono pradžios faktoriai Supertaurę padaro dar įdomesnę. „Žalgirių“ kova sezono starte tikrai turėtų pasiūlyti daug intrigų. Manau, kad sulauksime nemažai žiūrovų tiek vietoje, tiek prie televizijos ekranų.
Pastarojoje srityje partnerių nekeičiame. Turime išsikėlę savotišką tikslą TV6 kanalą paversti futbolo kanalu ir Lietuvos fanams pateikti kiek įmanoma daugiau kokybiškų transliacijų.
– Praeito sezono finišas buvo labai intriguojantis. Šių metų pradžia taip pat nusimato įdomi. Kokias naujoves diegsite, kad šis sezonas nenusileistų praėjusiam?
– Praeitas sezonas buvo labai nenuspėjamas. Komandos dėl vietų Europos turnyruose varžėsi iki pat paskutinio turo. Džiaugiamės, jog pavyko suorganizuoti tokią metų pabaigą, kai tiek A lygoje, tiek I lygoje 2-5 vietos buvo neaiškios iki pat paskutinių rungtynių. Tokių čempionatų visada ir norisi.
Šiemet viduje esame sutarę, kad bandysime apriboti rungtynių nukėlinėjimą. Suprantame, kad tai turėjo būti daroma dėl istorinių Vilniaus „Žalgirio“ pasiekimų, bet bandome iškomunikuoti klubams, kad dėl Europos turnyrų jie gali nusikelti tik vienas ar kitas rungtynes. Norime turėti normalią praktiką, kai Europoje žaidžiantys klubai vietiniuose frontuose galėtų leisti antras sudėtis, o lyga turėtų vientisumą.
Kalbant apie naujoves, į Lietuvą po truputį atkeliauja VAR sistema. Buvome viena iš centrinių šalių, kurios dar nebuvo įsivedusios šios naujovės. Suprantame savo finansinius ir infrastruktūrinius minusus, tačiau noras turėti VAR technologiją yra didžiulis.
Tai liečia ne tik patį futbolą, bet ir teisėjus. Jeigu neturėtume VAR, tuomet ir mūsų teisėjai, tikėtina, neturėtų daug tarptautinės patirties, nes ši technologija jau yra privaloma beveik visur. Šiuo metu vyksta teisėjų mokymai, mes renkamės teisėją. Manau, kad balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje jau turėsime suformuotą kolektyvą ir techniką ir VAR naudoti bent per centrines A lygos rungtynes sekmadieniais.
Paliečiant tolimesnę ateitį, norime turėti bent dvi televizijos transliacijas per savaitę. Apie tai kalbėjome jau šio tarpsezonio metu, bet finansinius resursus nusprendėme panaudoti kitur. Norime suorganizuoti, jog klubams dalyvavimas lygoje būtų nemokamas, padengti teisėjavimo kaštus, kad atsirastų kiek įmanoma daugiau komercinės vertės tiek klubams, tiek pačiai lygai, kuri gyvuotų kaip normalus, pats save išlaikantis produktas.
Taip pat kalbame apie A lygos, I lygos, Taurės, Supertaurės prizinių fondų atsiradimą. Jau dabar kuriame nemažai video turinio, tačiau ketiname į šią sritį investuoti dar daugiau. Norime žingsnis po žingsnio judėti į priekį. Bet svarbiausia yra infrastruktūros atsiradimas. Pagaliau turime Dariaus ir Girėno stadioną, Kauno rajono „Hegelmann“ klubas su savivaldybe taip pat pradėjo plėsti savo infrastruktūrą. Tikiu, kad per artimiausius dvejus metus jie pastatys dar vieną stadioną, taip pat tikiu, kad ir Vilnius paseks šiuo pavyzdžiu bei turės A kategorijos stadioną, kad po savivaldybės rinkimų susitvarkys ir Klaipėda.
Gera infrastruktūra pasiūlytų visai kitą vaizdą tiek žiūrovui stadione, tiek prie televizijos ekranų. Pagrindiniai mūsų darbai ir yra keisti bendrą futbolo įvaizdį ir Lietuvos futbolą padaryti patraukliu produktu sirgaliams ir investuotojams bei rėmėjams.
– Ar norą prisidėti prie Lietuvos futbolo suklestėjimo demonstruoja ir klubai?
– Tikrai tai pastebiu. Visi kalba, jog esame krepšinio šalis, tačiau pagal žiniasklaidos dėmesį futbolas niekuo nenusileidžia. Apie futbolą yra kuriama tikrai labai daug unikalaus turinio: laidos, podcastai ir t. t. Kai yra didelis medijos dėmesys, natūraliai į plėtrą pradeda investuoti ir klubai.
Mano karjera LFF 2016 metais būtent ir prasidėjo nuo komercijos: pradėjau kalbėti apie viešinimą, rėmėjų pritraukimus. Tada buvo retenybė rungtynių metu LED ekranuose matyti bėgančias rėmėjų projekcijas. Šiandien tai po truputį tampa normaliu dalyku. Tai supranta bei investuoti pradeda ir klubai. Jie kuria savo turinį, pristatinėja žaidėjus, dalinasi naujienomis socialiniuose tinkluose. Visa Europa jau seniai nuėjo šiuo keliu. Po truputį tai ateina ir pas mus.
Lygį kelia ir didėjanti konkurencija tarp klubų. Į pagrindinius etapus Europoje nepatenkančių klubų fanai klausinėja, kuo jų komandos yra prastesnės už patekusias, klubai savo ruožtu stebi, ką daro federacija, mes – ką daro klubai, kitos šalys, gerieji pavyzdžiai.
– Kalbant apie žemesnes lygas, ko galima laukti jose?
– LFF yra daugmaž atsakinga už visų lygų organizavimą Lietuvoje. Ne paslaptis, kad padedame ir I lygai, kuriai pritraukėme generalinį rėmėją „Optibet“. Jos vardu lyga vadinsis jau antrą sezoną. Profesionalumas auga, skirtingai nei anksčiau, internete taip pat bus pasiekiamos visos transliacijos. Suradome ir pirkėją, įsigijusį šias teises, pavyko įtikinti ir FIFA, kad galime būti jos platformos „FIFA Plus“ dalimi, ten bus galima matyti I lygos ir moterų lygos batalijas.
Vien patekimas į šią platformą, sakyčiau, yra gana didelis pasiekimas. Tai yra ne tik reputacija, bet ir peržiūros, komercinės partnerystės, rinkos parodymas ir t. t.
Pagaliau turime ir nusistovėjusią tvarką, kad I lygoje yra 16 klubų. Licencijavimas eina į pabaigą ir manau, kad tikrai suformuosime įdomų tikrų klubų ir dublerių komandų čempionatą. Ateina ta karta, kuri varžosi dėl dublerinių komandų patekimo.
Per I ir II lygas klubai dalyvauja ir jaunimo ugdymo programose, iš kurių gaunamas tam tikras finansavimas. Visi labai norime, kad mūsų jaunimas žaistų ir tobulėtų, o šios lygos tam sukuria puikią terpę augti. Jose išsiskiriantys žaidėjai turi galimybę šokti į A lygą ar užsienio klubų akademijas.
Ši sistema veikia. Esame nusistatę, kad II lygoje neturėtų būti daugiau 18 klubų. Federacijoje nenorime, kad futbolo klubai būtų vienadieniai projektai ar komandėlės, susirenkančios praleisti savaitgalius. Norime, kad ir ten komandos turėtų sertifikavimą, licencijavimą, akademijas, visą kitą struktūrą.
Jeigu padėsime akademijoms, jos tobulės, investuos daugiau pinigų į trenerių kvalifikacijų kėlimą, kad jie galėtų ne blaškytis per kelis darbos, o dirbti su atitinkamų amžių grupėmis. Tai irgi yra mūsų tikslas, kad trenerio specialybė būtų vertinama, gerai apmokama. Tik turėdami jaunus, įdomius ir perspektyvius trenerius ir šiuolaikinį jaunimą galime kažką pasiekti ir tikėtis kažko daugiau iš jaunosios kartos.
Jau dabar matome vieną kitą jaunuolį, bandantį kabintis į „Serie A“ lygą, Kroatijos, Lenkijos čempionatus. Vieniems pavyksta geriau, kiti grįžta į Lietuvą ir bando save reabilituoti čia, jeigu kažkuris etapas ir nebūna labai sėkmingas.
Tokios yra mūsų pagrindinės strateginės kryptys – per lygas ir akademijas pakelti bendrą Lietuvos futbolo lygį.
– O ką galėtumėte pasakyti apie artėjantį moterų futbolo sezoną?
– Moterų futbolas yra labai stipriai akcentuojamas tiek FIFA, tiek UEFA. Šios organizacijos taip pat mato moterų futbolą kaip prioritetinę kryptį. Manau, kad tik laiko klausimas, kada moterų klubai bus įtraukiami ir finansuojami už pasiektus rezultatus tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose turnyruose, kaip dabar yra vyrų futbole.
Matome moterų futbolo kuriamas vertes ir organizuojamus projektus iš FIFA, UEFA ir mūsų pusės. Lietuvoje mes taip pat skiriame daug dėmesio merginų ir moterų futbolui. Manau, kad moterų futbole galima tikrai greičiau pasiekti norimų rezultatų nei vyrų, nes ten yra mažesnė konkurencija. Jeigu dirbsime normaliai ir kryptingai, rezultatas tikrai bus.
Talentingų ir gerai žaidžiančių merginų tikrai turime. Kiekinė išraiška yra gera net ir salės futbole. Iš jos po truputį turėtų atsirasti ir kokybė, kurios taip visi laukiame ir trokštame, nors jau ir dabar turime merginų, kurios išvažiuoja žaisti į garsius klubus.
Svarbu paminėti ir tai, jog 2024 metais Lietuvoje vyks merginų iki 19 metų Europos čempionatas, kuriame žais 8 stipriausios žemyno komandos. Kaip čempionatą organizuojanti šalis, tarp tų 8 komandų būsime ir mes. Teisės rengti vaikinų čempionatus, deja, negauname, nors ir bandome aplikuoti, tačiau merginų čempionatus tikrai gauname. 2018 metais turėjome merginų iki 17 metų turnyrą, o dabar artėja ir U-19 čempionatas. Tikiu, kad per tarptautinių renginių pritraukimą ir dalyvavimą su šeimininkės statusu galime populiarinti futbolą ir mergaitėms suteikti puikią patirtį,
Tokiems dalykams reikia bendro sutarimo ir su politikais, savivaldybėmis. Vaiko krepšelio atsiradimas tikrai palengvintų gyvenimą ir akademijoms, kurios tuos pinigus galėtų investuoti į trenerių kvalifikacijos kėlimą ar infrastruktūros vystymą, dalyvavimą atitinkamuose turnyruose. Tai būtų labai progresyvus žingsnis, kurio rezultato ilgai laukti nereikėtų.
Tikiu, kad tai ateis. Mes irgi stengiamės klausyti jų reikalavimų, vykdome pokyčius tiek įstatuose, tiek vykdomojoje valdžioje, komitetuose ir taip toliau. Viską darome dėl to, kad futbolo bendruomenė gautų atitinkamų bonusų ir kad galėtume pritraukti daugiau investicijų. Norisi, kad vieną dieną LFF ir Lietuvos futbolas būtų gerbiami bei vertinami, nes klubai, moterų, vaikinų akademijos daro fantastišką darbą. Tą galbūt matome ne visi, tačiau mūsų akademijos yra tikrai labai profesionalios, investuoja daug žmogiškųjų resursų neturėdamos pačių geriausių infrastruktūrų.
Jau dabar po truputį didėja politikų dėmesys. Didesnius finansavimus gauna ir klubai, ir akademijos, tad reikia suremti pečius ir rasti dialogą. Tai automatiškai padėtų pasiekti norimą rezultatą žymiai greičiau.
– Salės futbolas po įvykusio pasaulio čempionato Lietuvoje irgi suklestėjo, juntamas padidėjęs susidomėjimas. Kas dar vyksta futsale ir ką tikimasi pasiekti?
– Moterų futbolas, salės futbolas ir tas pats esportas, kuriame irgi matau didelį potencialą, taip pat yra mūsų prioritetai.
Kalbant apie salės futbolą, Lietuvoje vykęs pasaulio čempionatas sukūrė tikrai didelį postūmį. Mūsų rinktinė jam ruošėsi kaip tikra komanda: treniravosi, gyveno kartu, gavo dotacijas. Kai kurie žaidėjai netgi išėjo iš savo darboviečių, kad galėtų geriau pasiruošti čempionatui. Bendras federacijos, miestų ir žaidėjų darbas tikrai davė rezultatą.
Šiandien mūsų salės futbolas yra stipriausias Baltijos šalyse, tačiau nenorime ties tuo sustoti. Esame pateikę prašymą rengti ir 2026 metų Europos čempionatą. Šioje vietoje mūsų infrastruktūra yra tikrai nereali, organizaciniais gebėjimais, manau, įsitikino ir FIFA, ir UEFA.
Su UEFA kalbame labai rimtai ir atsakingai. Noriu tikėti, kad turėsime galimybę surengti ir Europos čempionatą. Jeigu pavyktų tai pasiekti, salės futbolas gautų dar vieną rimtą postūmį į priekį.
– Praėjusią savaitę paskelbėte, jog futsalo rinktinės vairą perims puikiai žinomas specialistas Mico Martičius. Kaip reaguojate į tai, jog ne visi sprendimą atleisti buvusį strategą priėmė palankiai?
– Praėjusią savaitę paskelbėme apie naujo trenerio ir techninio direktoriaus M. Martičiaus prisijungimą. Taip, apie laiką galima diskutuoti ir iš dalies sutinku su visuomene, jog mūsų rinktinės rezultatai nebuvo prasti. Vertinant realiai, prieš Portugalijos rinktinę būtų sunku laimėti su bet kokiu salės futbolo treneriu, tačiau su visomis kitomis komandomis žaidėme ir iškovojome pergales.
Daug kam sprendimas paskirti naują trenerį tikriausiai atrodo keistas, bet su M. Martičiumi kontaktą palaikėme jau po Lietuvoje vykusio pasaulio čempionato, pirmas vizitas įvyko gruodžio mėnesį. Norėjome, kad jis atvyktų į Lietuvą ir užimtų tiek rinktinės vyriausiojo stratego, tiek techninio direktoriaus pozicijas.
Tuo metu jis dar turėjo kontraktą su Suomijos federacija. Ten taip pat užėmė šias dvi pareigas, pasiekė daug gerų rezultatų: suomiai pateko į Europos čempionatą, įveikė tokias komandas kaip Italija ir taip toliau. Atmetus visas emocijas, manau, kad tai yra logiškas sprendimas, kuris yra susijęs su pasiruošimu 2026 metų Europos čempionatui.
Ne per seniausiai Lietuvoje vyko ir U-19 čempionato atranka. Matome jaunimą, jo kiekį ir spragas, todėl nusprendėme investuoti į šį specialistą. Tikrai nesakau, kad buvęs treneris Dentinho yra blogas specialistas, tačiau M. Martičiaus prisikvietimas yra labai didelis žingsnis į priekį viso futsalo plėtrai.
Priimdami sprendimą atsižvelgėme ir į tai, jog M. Martičius yra FIFA ir UEFA kviečiamas instruktorius, skaito pranešimus kitose šalyse. Dėl laiko galima diskutuoti, tačiau tai, kad jis sutiko užimti šias pareigas Lietuvoje, yra labai svarbu. Nenorėjome, kad šį strategą mums iš po nosies nugvelbtų kitos šalys.
Derybos truko du mėnesius, daug diskutavome ir su vietine bendruomene, ir su valdybos nariais. Normalu, kad nuomonės gali skirtis, tačiau nusprendėme pabandyti tikėdamiesi 2026 metų Europos čempionate dalyvauti arba su šeimininkės statusu, arba vietą jame išsikovoti sportiniu keliu.
– Pokyčiai įvyko ir Lietuvos futbolo rinktinėje. Ko tikitės iš jos prie vairo grįžus Edgarui Jankauskui?
– Simboliška, kad Edgaro paskutinės rungtynės vadovaujant rinktinei 2018 metais vyko prieš Serbiją. Sugrįžus, pirmoji oficiali dvikova irgi vyks būtent su šiais varžovais.
Malonu, jog Edgaras sutiko priimti šį iššūkį. Jis kandidatų sąraše buvo, tačiau ilgą laiką nebuvome tikri, kad pavyks susitarti, nes jis turėjo kontraktą Saudo Arabijoje. Neslėpsiu, iš pradžių kalbėjomės dėl U-19 rinktinės, tačiau jis save matė nacionalinėje rinktinėje. Po kelių susitikimų pamatėme jo ambicijas grįžti į šį postą. Jis tiki rinktine, federacijos vadovybe, o tai ir yra svarbiausia.
Mano vienas iš pirmųjų darbų tapus generaliniu sekretoriumi buvo kontrakto nutraukimas su Edgaru. Man nebuvo pati lengviausia ir maloniausia patirtis darbus pradėti nuo atleidimo, tačiau išsiskyrėme gražiuoju. Sutarėme sąlygas, kurias ištesėjo tiek Edgaras, tiek federacija, tad tas grįžimas yra gana lengvas ir produktyvus.
Į ateitį su šiuo specialistu žvelgiame pozityviai. Planas yra išlikti Tautų lygos C divizione. Edgaras susirinko tokį kolektyvą, kokio norėjo, galiu atskleisti, kad prie jo prisijungs ir puikiai visiems žinomas analitikas bei asistentas Marius Babravičius. Federacija deda visas pastangas, kad tas kolektyvas būtų kiek įmanoma didesnis, bandome sudaryti palankias sąlygas tobulėti, dirbti ir siekti rezultato.
Nuo atsisveikinimo su Edgaru laikai stipriai pasikeitė ir pačioje federacijoje. Manau, kad tą galėtų pasakyti ir jis pats. Ir mums patiems atsibodo blaškytis tarp trenerių bei užsienio specialistų. Matome, kad mūsų futbolo bendruomenė gana sunkiai priima užsienio specialistus, tad grįžtame prie lietuvių ir bandysime augintis savo specialistus.
Jaunimo rinktinėse šis tęstinumas yra. Dauguma likusių vyr. strategų ten yra lietuviai. Užsieniečių yra tik vienas kitas, bet ir juos jau galime laikyti pusiau lietuviais. Tikime mūsų šalies trenerių ateitimi ir norime jiems suteikti kiek įmanoma geresnes sąlygas.
– Kokios kovos artimiausiu metu laukia Lietuvos rinktinės?
– Dar iki Edgaro prisijungimo buvome susitarę dėl dviejų draugiškų rungtynių. Kadangi Europos čempionato atrankos grupėje esame viena iš 5 rinktinių, ten turėsime 8 rungtynes, todėl reikėjo susirasti dar du oponentus draugiškoms varžyboms.
Varžovų paieška teko užsiimti ir man. Norėjosi didesnių vardų, kad tos rinktinės būtų konkurencingos ir pajėgios. Reitingo prasme tikriausiai galėjome žaisti su žemesnio lygio varžovais ir tikėtis įskaitinių taškų, tačiau aš esu tos nuomonės, kad turime turėti stipresnius varžovus ir draugiškose rungtynėse.
Po kovo mėnesį vyksiančios atrankos dvikovos su Serbija iškart skrisime į Atėnus, kur žaisime prieš Graikijos futbolininkus. Prieš juos žaidėme labai seniai, tad tikrai norisi pasivaržyti. Kitos draugiškos rungtynės lapkričio mėnesį vyks prieš Kipro rinktinę.
Kalbant apie Europos čempionato atrankos grupę, ten daug komentarų irgi nereikia. Ją sudaro beveik išvien Balkanų komandos, prieš kurias tikrai turėsime ką veikti ir įrodyti. Tikiu, kad šis trenerių kolektyvas bei žaidėjų branduolys bus konkurencingi ir sieks rezultato.
Tikriausiai naivu tikėtis patekimo į Europos ar pasaulio čempionatus, kad ir kaip to norėčiau. Esame ir su Edgaru aptarę visas bonusines sistemas už pasiekimus. Tikiu, kad po truputį sieksime rezultatų ir būsime konkurencingi, o bendradarbiavimas tęsis.
– Dar viena naujovė Lietuvos futbole yra futbolas.tv platforma. Ką galite apie ją papasakoti?
– Federacija taip pat yra orientuota į komercinių verčių auginimą tiek rėmėjams, tiek visai futbolo bendruomenei, klubams, akademijoms. Norime, kad užauginus šią platformą ji generuotų vertę, kurią pasitelktume investicijoms į klubus, akademijas arba prizinius fondus.
Tas žingsnis buvo būtinas. Atnaujinome svetainę, investuojame į video turinį, po truputį vystome ir e.prekybą. Ji šiandien neatrodo taip, kaip norėčiau, ir turi gana mažą asortimentą, tačiau turime daug ambicingų norų ir planų. Jeigu visos šios dalys funkcionuos taip, kaip norime, tuomet turėsime pajamų, kurias galėsime nukreipti tiesiogiai į akademijas ir klubus.
