Kauno apygardos teismas paskelbė sprendimą pirmojoje Lietuvoje nagrinėtoje civilinio turto konfiskavimo byloje. Teismui iš dalies (98,78 proc.) tenkinus Kauno apygardos prokuratūros ieškinį dėl civilinio turto konfiskavimo valstybės naudai konfiskuotas 544 067 eurų turtas.
Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas pagal informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Tyrimo metu nustatyta, kad didelės vertės dviejų sklypų bei gyvenamojo namo įsigijimo asmuo negali pagrįsti nei savo, nei jo artimo giminaičio, kurio vardu šis turtas ir buvo įregistruotas, teisėtomis pajamomis, todėl įstatymo nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl šio turto civilinio konfiskavimo valstybės naudai.
Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui – nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaravusi 52 proc. pastato-gyvenamojo namo baigtumą bei sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius dėl žemės sklypų, šį nekilnojamąjį turtą, bendros 466 611 Eur vertės, įformino savo vardu, taip pat įgijo kitą su gyvenamuoju namu susijusį turtą bei paslaugas bendrai 84 174 Eur sumai, kuri nėra įtraukta į bendrą gyvenamojo namo vertę.
Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktus duomenis ieškinyje buvo prašoma iš nesąžiningos įgijėjos konfiskuoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypus, kurių vertė daugiau nei 466 000 eur, taip pat – dar beveik 85 000 eurų, kurių suma susijusi su kitu atsakovės įgytu turtu bei paslaugomis, susijusiomis su minėtu gyvenamuoju namu.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, Seimas priėmė 2020 metais. Įstatymas numato, kad gali būti konfiskuotas turtas, kai yra pagrindo manyti, kad jis nėra gautas teisėtu būdu ir šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija 2 000 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (šiuo metu 100 000 eurų) sumą.
Turto tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apygardos valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.
prokuraturos.lt
