Svarstant savivaldybių finansinio savarankiškumo pertvarką, Seimo komitetai nesutaria, iki kokios ribos savivaldybėms išplėsti galimybes skolintis investicijoms.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį pareiškė sutinkąs, kad nuo kitų metų, kaip ir siūlo Vyriausybė, savivaldybės galėtų lanksčiau skolintis tik Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.
Tačiau komitetas nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui tokiomis pačiomis sąlygomis leisti savivaldai skolintis jos inicijuojamiems „savarankiškiems ir atsiperkantiems“ projektams. Tuo metu Audito komitetas laikėsi kitos pozicijos ir pritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams.
Pasak BFK pirmininko Mykolo Majausko, Vyriausybės pateiktas projektas yra kompromisinis variantas.
„Projektas sistemiškai ir išsamiai parengtas. Jis atsižvelgia į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, apima Prezidentūros siūlymus atsižvelgiant į eilę Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymų“, – kalbėjo M. Majauskas.
BFK taip pat teigiamai įvertino prezidento Gitano Nausėdos teiktą pataisą, leidžiančią savivaldai skolintis prisidedant prie biudžeto lėšomis finansuojamų projektų. Ši pataisa prijungta prie Vyriausybės projekto.
Pasak M. Majausko, savivalda galės skolintis 300 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams, dar tiek bus galima investuoti nepanaudotų likučių. Kitais metais 400 mln. eurų augs savivaldos pajamos iš savarankiškų funkcijų, savivaldybės gaus 100 mln. eurų dotacijas.
„Kiti metai bus rekordiniai savivaldybėms. Dar niekada per Lietuvos istoriją savivalda neturėjo tokio finansinio pajėgumo, kokį turės pradedant kitais metais“, – teigė M. Majauskas.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė tvirtino, kad leidus lanksčiau savivaldai skolintis, pagerėtų savivaldybių investicinės galimybės.
Pasak jos, savarankiški savivaldybių projektai yra susiję su prioritetinėmis investavimo sritimis: energetinio efektyvumo didinimu, klimato kaita, skaitmeninimu, arba projektai, kurie atsiperka. R. Žakaitienė teigimu, tokiu atveju, savivaldybių skola išaugtų tik 2-2,2 proc. punkto.
Asociacija, be kita ko, nori, kad valdžia taip pat sušvelnintų biudžeto balanso taisyklių pažeidimo reglamentavimą.
„Neproporcinga iškart taikyti sankcijas jau kitais metais ir dėl nedidelių nukrypimų. Per dvejus metus, o ne per metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą“, – BFK teigė R. Žakaitienė.
Audito komitete ji priminė, kad Suomijoje terminas yra kur kas ilgesnis – ketveri metai.
Finansų ministrės patarėjas Darius Sadeckas įspėjo, kad leidus savivaldai skolintis atsiperkantiems projektams, „reikės atskiros sistemos, kas ir kaip vertintų, ar projektai atsiperkantys“.
Pataisas svarstant Audito komitete, D. Sadeckas priminė, kad asociacijos prašymu, Vyriausybė sutiko leisti joms skolintis lėšų, kuriomis būtų padengtas netinkamas Europos Sąjungos lėšomis finansuoti pridėtinės vertės mokestis.
Sprendimus komitetai priėmė pirmadienį, apsvarstę Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas, įteisinančias savivaldos finansinio savarankiškumo pertvarką. Pagrindinę išvadą Seimui dėl įstatymo pataisų teiks Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Skaičiuojama, kad 2021-2027 metais savivaldai reikės apie 377 mln. eurų europinių investicijų – tiek galėtų būti jų išlaidos didesnės už pajamas. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimui Seime reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
BNS, Verslo naujienų skyrius
