NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos infrastruktūrai smogia siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins“ paramą Kyjivui „ir toliau ją teiks“.
„Manau, kad tai, ką matėme vakar, yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Tiesa ta, kad Rusija pralaimi, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Tad vienintelis jų būdas atsakyti yra beatodairiškas Ukrainos miestų atakavimas, smogiant civiliams, itin svarbiai infrastruktūrai.“
Masinius raketų smūgius visoje Ukrainoje Rusija surengė po jai labai svarbų tiltą į aneksuotą Krymą apgadinusio sprogimo, dėl kurio Kremlius kaltina Kyjivą.
Ukrainos rėmėjai iš Vakarų trečiadienį susitiks Briuselyje aptarti tolimesnę ginklų tiekimo Kijevui strategiją, siekiant padėti Ukrainai apsiginti ir „išvaduoti teritoriją iš Rusijos okupacijos“, sakė NATO vadovas.
Jis palankiai įvertino JAV ir Vokietijos pranešimus apie Ukrainai išsiųstas pažangias oro gynybos sistemas ir sakė nekantriai laukiantis „tolimesnių siuntų“.
NATO sąjungininkės jau yra parėmusius Kyjivą milijardų dolerių vertės ginkluote ir dabar stengiasi pačios papildyti savo sumažėjusias atsargas.
„Priimsime sprendimus, reikalingus savo amunicijos ir įrangos atsargų didinimui, kad būtų paspartintas pristatymas, – sakė J. Stoltenbergas. – Rusijos pozicijos pokyčių nepastebėjome, bet išliekame budrūs.“
Ministrų posėdis bus surengtas po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padidino įtampą menkai užslėptais grasinimais panaudoti branduolinį ginklą.
NATO kitą savaitę planuoja surengti kasmetines branduolinio atgrasymo pratybas „Steadfast Noon“. Organizacijos vadovas tai pavadino „įprastiniais mokymais“.
Šią savaitę Briuselyje vyksiančiame susitikime taip pat daug dėmesio bus skirta ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimui po įtartinų nuotėkių – NATO pavadintų „sabotažu“ – „Nord Stream“ dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Europa.
J. Stoltenbergas teigė, jog aljansas „padvigubino buvimą Baltijos ir Šiaurės jūrose iki daugiau nei 30 laivų, kuriuos saugo jūrų patruliavimo orlaiviai ir povandeniniai pajėgumai“.
Švedija ir Danija šiuo metu tiria nuotėkius. NATO nėra oficialiai pareiškusi kaltinimų dėl šio incidento.
BNS
