Lietuvos futbolo „Optibet A lygos“ ir „Optibet Pirmos lygos“ klubai pasirašė bendrą memorandumą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl viešojoje erdvėje vykstančių diskusijų apie Lietuvos futbolo situaciją bei pateikė siūlymus, kokių veiksmų reiktų imtis, siekiant spartesnio Lietuvos futbolo vystymosi. Memorandumas buvo išsiųstas LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Prezidentui bei Lietuvos futbolo federacijai.
Lietuvos elitinių futbolo klubų nuomone, šiuo metu būtina koncentruotis į konstruktyvų dialogą ir bendrą visų suinteresuotų pusių darbą, vengti bet kokių veiksmų, kurie gali lemti Lietuvos futbolo izoliaciją tarptautiniu mastu, kuo skubiau keisti Lietuvos futbolo finansavimo principus, ypatingą dėmesį skirti vaikų galimybių sportuoti didinimui bei numatyti būtinas investicijas į Lietuvos futbolo infrastruktūrą.
„Pastaruosius keletą mėnesių viešojoje erdvėje nuolat diskutuojama dėl Lietuvos futbolo situacijos, todėl Lietuvos elitiniai futbolo klubai negali likti nuošalyje. Lietuvos futbolo klubai yra viena svarbiausių visos futbolo ekosistemos dalių, kuriose užtikrinamas vaikų užimtumas, žaidėjų tobulėjimas ir Lietuvos atstovavimas tarptautinėse futbolo aikštėse. Lietuvos futbolo klubai ir akademijos yra ta vieta, kur auga būsimi Lietuvos futbolo nacionalinių rinktinių talentai.
Daugelį metų Lietuvos futbolo klubai pasigenda konkretaus bei konstruktyvaus bendradarbiavimo su valstybės bei savivaldos atstovais siekiant vystyti futbolo infrastruktūrą, kuri yra esminė futbolo ateičiai, matome blogėjančią situaciją su futbolo finansavimu, vaikų galimybėmis užsiimti šiuo sportu. Manome, kad dabar kilusios diskusijos yra tinkamas metas imtis svarbių visam Lietuvos futbolui veiksmų ir į problemų sprendimus įtraukti futbolo klubus“, – teigė „Optibet A lygos“ prezidentas Janas Nevoina.
Pasak J. Nevoinos, prie šio memorandumo bus kviečiami prisijungti visi sertifikuoti Lietuvos futbolo klubai iš kitų lygų, elitinių futbolo klubų atstovai po memorandumo įteikimo inicijuos susitikimus su valstybės ir savivaldybių atstovais, kuriuose išdėstys savo siūlymus bei rekomendacijas.
Kviečiame susipažinti su pasirašytu memorandumu.
„DĖL LIETUVOS FUTBOLO PERSPEKTYVŲ IR FINANSAVIMO“
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vyksta itin aktyvios diskusijos dėl Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės rezultatų, Lietuvos futbolo valdymo ir ateities. Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė inicijavo įstatymo projektą, kurio tikslas – pakeisti Lietuvos futbolo federacijos valdymą. Lietuvos futbolo federacijoje sukurta speciali darbo grupė dėl gerųjų valdymo praktikų tobulinimo, kurioje aktyviai dalyvauja tiek Lietuvos futbolo atstovai, tiek FIFA ir UEFA ekspertai.
Mes, Lietuvos licencijuoti futbolo klubai ir sertifikuotos futbolo akademijos (toliau – klubai), laikomės nuomonės, jog klubų aktyvus dalyvavimas Lietuvos futbolo vystyme yra reikšmingas tiek Lietuvos futbolui, tiek ir patiems klubams. Tuo tikslu Lietuvos klubų lygų atstovai aktyviai dirba Lietuvos futbolo federacijos inicijuotoje specialioje darbo grupėje kartu su tarptautinių futbolo organizacijų ekspertais. Tikime, jog dirbdami kartu su Lietuvos futbolo federacija, su visa futbolo bendruomene, tiek ir su valstybės atstovais, rasime tinkamus ir visoms šalims priimtinus būdus, kurie, nepažeidžiant įsipareigojimų tarptautinėms futbolo organizacijoms, nesukeliant žalos futbolo klubų ir viso Lietuvos futbolo interesams, pasitarnaus spartesniam Lietuvos futbolo vystymuisi.
Mūsų siūlymai klubams aktualiais klausimais išdėstomi žemiau:
Dėl klubų atstovavimo Lietuvos futbolo federacijoje
Visų pirma, norime atkreipti dėmesį, jog viešai skleidžiama pozicija, kad Lietuvos futbolo klubai nėra atstovaujami Lietuvos futbolo federacijos valdyme, nėra teisinga. Teisinga sakyti, kad klubai nėra atstovaujami tiesiogiai (t.y. klubai nėra tiesioginiai Lietuvos futbolo federacijos nariai), tačiau netiesioginis klubų atstovavimas (per klubų asociaciją, per regioninę asociaciją ir pan.) yra įtvirtintas Lietuvos futbolo federacijos steigimo dokumentuose ir įgyvendinamas tiek priimant svarbiausius sprendimus, tiek sprendžiant kasdienius klausimus.
Sutinkame, jog tiesioginis atstovavimas Lietuvos futbolo federacijoje (tiek per narystės, tiek ir per atstovavimo valdymo organuose prizmę) yra vienas iš galimų kelių, siekiant pakeisti klubų statusą Lietuvos futbolo struktūroje ir klubams tiesiogiai dalyvauti priimant svarbiausius Lietuvos futbolo sprendimus. Lietuvos futbolo federacijos tiesioginiais nariais galėtų tapti žemiau aprašytus kriterijus atitinkantys klubai, be to, galėtų būti koreguojamas (mažinamas) apskričių federacijų delegatų skaičius Lietuvos futbolo federacijos konferencijose. Taip pat siūlome svarstyti galimybę į Lietuvos futbolo federacijos vykdomąjį komitetą deleguoti bent 3–4 klubų atstovus.
Tuo pačiu pažymime, kad sprendžiant klausimą dėl klubų tiesioginio dalyvavimo Lietuvos futbolo federacijos valdyme įtvirtinimo, yra būtina kartu apibrėžti, kokie klubai gali būti tiesiogiai atstovaujami. Užsienio valstybių praktika rodo, kad paprastai futbolo valdyme tiesiogiai dalyvauja tik aktyviai ir sistemiškai veikiantys klubai ir akademijos, o ne vienadieniai, vienos komandos ar smagiai laisvalaikį praleisti įsteigti susivienijimai.
Klubų ir akademijų veiklos sistemiškumą ir aktyvumą galima labai lengvai pamatuoti pasinaudojant galiojančiais klubų licencijavimo (skirta aukšto meistriškumo klubams, ketinantiems dalyvauti skirtingo lygio nacionaliniuose futbolo čempionatuose) ir akademijų sertifikavimo (skirta akademijoms, vykdančioms struktūrizuotą futbolo mokymo veiklą), vykdomo kiekvienais metais, rezultatais. Šiais metais Lietuvoje pagal Lietuvos futbolo federacijos nustatytus kriterijus, atitinkančius UEFA reikalavimus, yra licencijuoti 33 klubai, kurių komandos turi teisę dalyvauti įvairaus rango Lietuvos futbolo čempionatuose (A lyga, I lyga, II lyga, moterų A lyga) bei UEFA varžybose (5 klubai). Taip pat pagal galiojančią sistemą yra sertifikuota 30 futbolo akademijų (kai kurios – nurodytų sertifikuotų klubų akademijos). Tiek licencijos klubui, tiek sertifikato akademijai suteikimas parodo ne tik atitikimą formaliems kriterijams, tačiau ir patvirtina aktyvų šių subjektų dalyvavimą organizuotame futbole. Mūsų nuomone, tai yra būtinas kriterijus norint dalyvauti tiesioginiame futbolo valdyme.
Dėl vaikų futbolo vystymo finansavimo
Joks futbolo vystymas neįmanomas nepadarius futbolo treniruočių prieinamomis kaip galima platesniam ratui vaikų. Tai susiveda į bent du pagrindinius aspektus – finansinį ir infrastruktūros pakankamumo/prieinamumo.
Pastebėjome, jog nemažai tėvų neišgali leisti savo vaikų į futbolo užsiėmimus. Klubai pagal savo galimybes stengiasi iš savų ir rėmėjų resursų sudaryti sąlygas sportuoti visiems to norintiems – taiko nuolaidas ar atleidžia nuo mokesčių, tačiau galimybės jas taikyti nuolat ir visiems norintiems, deja, nėra.
Futbolo klubai ir akademijos, mokydamos futbolo, atlieka, visų pirma, socialinę funkciją – buria bendruomenę, užtikrina vaikų užimtumą ne mokymosi metu, suteikia galimybę turiningai praleisti laisvalaikį, prisideda prie sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo ir sveikatos stiprinimo gerinimo. Galų gale, futbolas yra tokia sporto šaka, kuria vaikus lengviausia sudominti, atitraukti juos nuo problemų socialinėje aplinkoje, suteikti alternatyvą „gatvės gyvenimui“ ir pan. Tad klubai, vykdydami savo veiklą, be kita ko, padeda valstybei vykdyti jos socialines funkcijas, t. y. netiesiogiai teikia jai paslaugas.
Dabartinė sistema orientuota į masiškumo finansavimą – tai paprastai daroma savivaldybėms teikiant finansavimą biudžetinėms įstaigoms – sporto mokykloms, o ir Sporto rėmimo fondo finansuojamos programos iš esmės orientuotos į masinį sportavimą. Tačiau sisteminio aukšto meistriškumo vaikų finansavimo praktiškai nėra.
Todėl, siekiant spręsti futbolo prieinamumo vaikams klausimą ir užtikrinti sisteminį tiek masiškumo, tiek ir aukšto meistriškumo vaikų sporto finansavimą, siūlome valstybės lygmeniu įdiegti vaikų sporto finansavimą krepšelio principu. Kiekvienam vaikui skiriamas krepšelis būtų diferencijuojamas pagal atitikimą nustatytiems masiškumo/meistriškumo kriterijams. Toks finansavimas suteiktų visiems klubams finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti ne tik masiškumo, bet ir didelio meistriškumo programas, sudarytų sąlygas veikti vienodomis sąlygomis, o vaikams ir jų tėveliams – pasirinkti tą klubą ar akademiją, kuris teikia geriausiai jo poreikius atitinkančias paslaugas. Toks finansavimas turėtų apimti laikotarpį nuo vaiko sportavimo pradžios iki mokymo programos pabaigos. Atskirose Lietuvos savivaldybėse finansavimas diferencijuoto krepšelio principu yra įdiegtas ir sėkmingai veikia ne vienerius metus (pvz., Klaipėdoje), todėl šią gerąją praktiką reikėtų nedelsiant perimti ir padaryti visuotine.
Siekiant užtikrinti ilgalaikį akademijų darbą bei tobulėjimą, siūlome įkurti bendrą Lietuvos futbolo federacijos ir valstybės programą, kuri padėtų tais atvejais, kai akademijoms trūksta lėšų pasiekti aukštesnį sertifikavimo lygį (pvz., padėti įsigyti tam tikslui reikiamos įrangos), taip pat padengti visas ar dalį su akademijų sertifikavimu susijusių išlaidų, trenerių kvalifikacijos kėlimo išlaidų. Taip pat siūlome įkurti fondą, kurio lėšomis klubai ir akademijos būtų skatinami už ugdymo kokybę bei pasiektus rezultatus, už parengtus jaunimo, pradedant U17, ir suaugusiųjų rinktinių žaidėjus.
Dėl futbolo infrastruktūros
Nesant pakankamo kiekio prieinamos futbolo infrastruktūros tiek masiškumo, tiek ir meistriškumo lygmenyje, sisteminis darbas vykti negali. Sporto bazių, stadionų ir kitos visus metus laisvai prieinamos infrastruktūros trūkumas yra viena iš kertinių priežasčių, ribojančių tiek galimybes įtraukti daugiau vaikų, tiek ir sistemiško bei nuoseklaus darbo galimybes. Šios problemos ypatingai aštrios didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt.), kur yra daugiausiai sportuojančių ir potencialiai galinčių sportuoti vaikų. Problema tampa ypatingai aktuali rudens/žiemos/pavasario sezonu, kadangi universalių, įvairiems metų laikams ir klimato sąlygoms tinkančių aikščių praktiškai nėra, o esančios nepajėgios aptarnauti visų norinčių.
Siūlome parengti ir patvirtinti nacionalinio lygmens ilgalaikę programą, kuri per artimiausius 5–7 m. numatytų pastatyti bent 11 naujų futbolo objektų (pilnų matmenų dirbtinės aikštės, uždari maniežai ir futbolo stadionai atitinkantis UEFA CAT1, CAT2, CAT3, CAT4 pagal poreikį su pagalbine infrastruktūra). Tokios programos aktyviais dalyviais turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Lietuvos futbolo federacija, kuri, be kita ko, galėtų padėti pritraukti tarptautinių organizacijų finansavimo programas.
Dėl klubų finansinio stabilumo užtikrinimo
Stiprus futbolas galimas tik turint stiprius klubus, gebančius išauginti ir pritraukti stiprius aukšto meistriškumo sportininkus. Klubams stiprėjant ir atsiradus galimybei pasitelkti stiprius sportininkus, kaip rodo tarptautinė praktika, bendras vietinių sportininkų lygis taip pat kyla. Lietuvos futbolo klubai dirba kryptingai ir jau galima pamatyti tokio darbo rezultatus (pavyzdžiui, pagal UEFA nacionalinių futbolo lygų reitingus, Lietuvos futbolo A lyga per penkerius metus pakilo iš 48 į 34 vietą), tačiau vien pačių klubų turimų resursų nepakanka padaryti dar didesnį kokybinį proveržį šioje srityje.
Siekiant skatinti klubus, skirtingos valstybės naudoja skirtingus mechanizmus. Mes siūlome Lietuvoje įsteigti minimalias sutartas lėšas sukaupsiantį fondą, iš kurio už pasiektus rezultatus (sportinius, pasiektus tiek Lietuvoje, tiek Europoje, išaugintus žaidėjus ir pan.) būtų skatinami klubai. Fondas būtų formuojamas investuotojų, futbolo federacijos ir valstybės lėšomis. Siūlome pirmiausia sukurti darbo grupę, kurioje dalyvautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos futbolo federacijos, klubų atstovai, kuri išanalizuotų kitų valstybių patirtį bei parengtų reikiamus teisės aktų pakeitimus bei naujus teisės aktus, reikalingus tokio fondo įkūrimui ir veiklai.
Dėl tolimesnio situacijos sprendimo
Lietuvos futbolo bendruomenę sudaro visa eilė suinteresuotų pusių – valstybė, federacija, klubai, sportininkai ir kt. Visa ši bendruomenė gali veikti tik glaudžiai bendradarbiaudama, o siekdama būti ir Europos ar pasaulio futbolo bendruomenės dalimi ir naudotis to teikiamais privalumais, ji privalo vadovautis ir FIFA bei UEFA nustatytais tokių bendruomenių bendro buvimo principais.
Kaip jau buvo minėta aukščiau šiame memorandume, mes palaikome iniciatyvas, susijusias su futbolo klubų vaidmens didinimu, jų didesniu įtraukimu į valdymą ir kt., tačiau tuo pačiu esame ir už tai, kad tokių iniciatyvų įgyvendinimas nebūtų vykdomas tokiais būdais, kurie paneigtų tokių iniciatyvų svarbą ir naudą.
Lietuvos organizuotame futbole šiuo metu tiesiogiai dalyvauja virš 50 000 Lietuvos gyventojų, už kuriuos atsakingi esame visi kiti futbolo bendruomenės nariai. Mes, Lietuvos futbolo klubai, norime turėti galimybę ir toliau nepertraukiamai dalyvauti Lietuvos, Europos ir pasaulio organizuotame futbole, būti šių bendruomenių pilnateisiais nariais ir gauti su tuo susijusias naudas. Šių galimybių netekus, dalyvavimas izoliuoto lietuviško futbolo valdyme taptų tik Lietuvos futbolo federacijos įstatuose įtvirtintu formalumu. Tad raginame Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos futbolo federaciją bei visą futbolo bendruomenę spręsti iškilusius klausimus iš tiesų nepamirštant ir kitų futbolo bendruomenės narių ir atsakingai įvertinus jų interesus.
LFF
