Kitos savaitės viduryje įsigaliojantys Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčiai atveria daugiau reguliavimo galimybių savivaldybėms, tačiau bent didieji šalies miestai naudotis visomis naujovėmis neskuba.
Nuo ateinančio trečiadienio Lietuvoje galės būti įrengiamos vadinamosios dviračių gatvės, maršrutiniam transportui skirti šviesoforai, elektrinių paspirtukų eismas ribojamas specialiu ženklu, įsigalios kiti pakeitimai.
Iš keturių didžiųjų šalies miestų pokyčių aktyviausiai žada imtis Vilnius, likusieji naujomis galimybėmis dar nesusiviliojo.
Esminiai pokyčiai
KET taisyklėse nuo birželio 1-osios atsirandančios dviračių gatvės galės būti įrengtos lėto eismo, siaurose senamiesčių ar kurortų gatvėse.
Čia vyks mišrus eismas, bet dviračiams būtų leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės, jų nebus galima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, bus draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h greičiu.
Taip pat reglamentuoti atskiri, tik maršrutiniam transportui skirti „baltieji“ šviesoforo signalai, sudarantys galimybę troleibusams ir autobusams įvažiuoti į sankryžą anksčiau nei likusiam transporto srautui.
Naujas ženklas „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“ leis riboti motorinių dviračių ir elektrinių paspirtukų eismą, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur to reikalauja eismo sąlygos. Dar vienas naujas ženklas bus skirtas draudimui statyti namelius ant ratų ir kemperius.
Susisiekimo ministerija BNS informavo, kad pakeisdama KET įteisino įrankius efektyviau organizuoti maršrutinio transporto, dviračių eismą, tačiau ar naujoves taikyti ir kur tai daryti, sprendžia pačios savivaldybės.
„Kur atsiras dviračių gatvės, papildomos A juostos, maršrutiniam transportui skirti šviesoforai, pagal poreikį, spręs pačios savivaldybės. Eismo organizavimas, reguliavimas, saugių sąlygų užtikrinimas – savarankiškosios savivaldybių funkcijos, įtvirtintos įstatymuose“, – pabrėžia ministerija.
Sostinė – aktyviausia
Viena iš pakeitimų iniciatorių, Vilniaus miesto savivaldybė, teigia kol kas nesvarstanti „baltųjų“ viešojo transporto šviesoforų įrengimo, tačiau jau birželio pirmąją žada atverti kelias dviračių gatves, iš viso jų, siekiant sujungti dviračių takų tinklą, per vasarą atsiras apie dvidešimt.
Elektrinių paspirtukų eismas sostinėje toliau bus leidžiamas, tačiau netrukus gerokai griežtės jų naudojimo taisyklės.
Kaip BNS teigė Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjas Rimantas Baravykas, sostinės prioritetas šiuo metu yra A juostų plėtra – įgyvendinus šį tikslą, pasak jo, bus svarstomi „kiti papildomi variantai, tarp jų – ir viešojo transporto šviesoforai“.
„Atsiradęs pokytis yra ne įpareigojimas, o reglamentavimas, todėl pačios savivaldybės sprendžia, ar tokia priemonė reikalinga, ar ne, ir vertina laiką, kada ją taikyti. Tad Vilnius dabar taikyti neplanuoja, nes prioritetas – didesnis ir patogesnis A juostų kiekis”, – teigė R. Baravykas.
Per 20 dviračių gatvių
Tuo metu „Susisiekimo paslaugų“ darnaus judumo specialistas Jonas Simutis teigė, kad specialiai dviratininkams jau birželio 1-ąją bus pritaikyta M. K. Čiurlionio gatvė nuo Vingio parko iki Santuokų rūmų, taip pat aplink ją esančiose šalutinėse gatvėse: K. Donelaičio, Raseinių, P. Klimo, Jovaro, Z. Sierakausko, Krokuvos.
„Šios gatvės pasirinktos, nes čia nėra dviračių infrastruktūros, tam, kad būtų patogiau žmonėms tiek iš centro, tiek iš Naujamiesčio patekti į Vingio parką“, – sakė jis.
Birželį bus pertvarkomos ir Gerosios Vilties gatvė tarp Naugarduko ir Savanorių prospekto, Šaltkalvių gatvė – jos taip pat bus jungiamos į bendrą dviračių tinklą. Kiek vėliau šią vasarą dviračių gatvės bus įrengiamos Tilto, Skroblų, Vitebsko, Mokyklos, Bitininkų gatvėse, Trispalvės alėjoje, dviračiams bus pritaikytas Kalvarijų gatvės dublis Baltupiuose, taip pat – Belmonto, Tujų, Č. Sugiharos, Žaliakalnio gatvės.
„Dalis gatvių yra centre, dalis – Rasose, Naujininkuose, Baltupiuose, Belmonte. Jos taip pat pasirinktos dėl to, kad čia trūksta dviračių infrastruktūros, jose yra tarpai, kai dviračių trasos ateina iki jų ar šalia jų ir baigiasi patogus judėjimas“, – kalbėjo J. Simutis.
Naujos taisyklės paspirtukams
Vilnius dar birželio mėnesį ketina pristatyti ir naujas paspirtukų dalijimosi paslaugų taisykles, apibrėšiančias saugų eismą, greitį, paspirtukų statymo tvarką įskaitant išimtis, kur tai negali būti daroma. Paspirtukų greitis bus ribojamas iki 25 km/h, senamiestyje – 15 km/h. Tokius automatinius greičio ribojimus jau dabar taiko paspirtukų dalijimosi paslaugų tiekėjai.
Anot J. Simučio, viena naujovių – paspirtukai galės vykti tik dviračių takais ar juostomis, taip pat privalės važiuoti gatve, o ne šaligatviu, ten, kur bendras greičio ribojimas yra 30 km/h.
Paspirtukus statyti bus galima tik techninio aptarnavimo įrenginių juostoje, t.y. šaligatvio zonoje, kur yra medžiai ar apšvietimo stulpai, be to, bus nustatytos konkrečios vietos, kur paspirtukų palikti negalima, išskyrus specialias nedideles „saleles“.
Tai – Bernardinų sodas, Lukiškių, Katedros, Metrikacijos, Rotušės, Geto aukų, V. Kudirkos, Šv.Juozapo aikštės, Vokiečių gatvės centrinė dalis, Sirvydo skveras, Savičiaus, Etmonų, Pilies, Vilniaus, Totorių, Skroblų gatvės.
Kaunas, Klaipėda dar svarsto
Laikinosios sostinės ir uostamiesčio atstovai BNS informavo bent kol kas neketinantys įrengti dviračių gatvių.
„Atskiri automobilių, dviračių ir pėsčiųjų takai bet kokiu atveju yra saugesni eismo dalyviams“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė.
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius nurodo, kad „pastaruoju metu plačiai aptariamos dviračių gatvės mieste nėra visiška naujiena“.
„Savotiškas jų prototipas mieste atsirado daugiau kaip prieš penkerius metus: A. Mickevičiaus bei Maironio gatvių atkarpose, kertančiose Laisvės alėją, buvo apribotas automobilių greitis iki 30 km/val. ir leista tame pačiame mišriame sraute judėti dviratininkams“, – kalbėjo atstovas.
„Svarstydami apie tokių gatvių įrengimą, pirmiausia turime įvertinti dabartinę esamą infrastruktūrą, transporto srautų intensyvumą bei kitas sąlygas, kad pakeitus eismo organizavimo tvarką į dviračių gatvę būtų užtikrintas maksimalus visų eismo dalyvių saugumas“, – pridūrė jis.
Abi savivaldybės artimiausiu metu neketina riboti ir elektrinių paspirtukų eismo.
Vis dėlto Klaipėda gali tapti pirmąja savivaldybe įsirengusia „baltąjį šviesoforą“.
„Klaipėdos miesto savivaldybės administracija planuoja Taikos prospekte numatyti greitųjų autobusų trasą. Projektas vykdomas ir dar nėra galutinių sprendimų“, – sakė V. Paukštė.
Šiauliai vystys dviračių takus
Šiaulių meras Artūras Visockas sako, kad miestas neplanuoja pasinaudoti KET pasikeitimais įtvirtinamomis naujovėmis.
„Jei dėl tų šviesoforų ir 30 km/h pagrindinėse gatvėse – tai vargu bau. Todėl kad mūsų darnaus judumo planuose iki 2027 metų, kuriuos turime, (…) planuojame miestą apipinti dviračių takais“, – BNS teigė meras.
„Tikslas yra sukurti saugų dviračių takų tinklą, kad žmonės daugiau judėtų ne automobiliu. Tad bendrame automobilių sraute mažinti greitį tiesiog poreikio nebus“, – sakė jis.
Pasak savivaldybės vadovo, Šiauliams nebūtų tikslinga įrenginėti ir „baltųjų“ šviesoforų.
„Beprasmiškas dalykas. Ten, kur yra sankirtos, veikia įprastiniai šviesoforai. Dėl to gaminti dar atskiras šviesoforų kažkokias linijas nėra prasmės. Privažiuoji, paspaudi, tau užsidega ir važiuoji toliau? Na, ne“, – tvirtino A. Visockas.
Ekspertas pokyčius sveikina
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas sako, kad naujieji KET pokyčiai yra „logiški ir savalaikiai“.
Anot jo, siaurose, mažo intensyvumo gatvėse sunku įrengti tinkamą dviračių taką, tad jiems dedikuotos gatvės sprendžia šią problemą.
„Ne visur ir yra galimybė įrengti normalų dviračių taką, kad jis būtų ne kažkokios trinkelės ar šaligatvio plytelės, bet būtų asfaltuotas, pakankamai platus, kad pavyktų prasilenkti“, – BNS kalbėjo ekspertas.
Pasak S. Pukalsko, siekiant užtikrinti dviratininkų saugumą, tokios gatvės gali būti įrengiamos ir laikinai, kol konkrečioje vietoje atsiras jiems skirtas takas.
VILNIUS TECH atstovas pabrėžia, kad minėti pokyčiai iš esmės skirti didmiesčiams, tačiau „niekas nedraudžia ir mažesniuose miesteliuose įrengti tokią gatvę“.
Ekspertas pabrėžia, kad naujosios taisyklės suteikia ne tik daugiau laisvės, bet ir daugiau atsakomybės planuojant eismą mieste.
Jis taip pat teigia palaikantis atsirasiančią galimybę įrengti maršrutiniam transportui skirtus šviesoforus.
„Yra tokių vietų, kur jis galėtų pagelbėti. Dabar prieš akis matau sankryžą Vilniuje, prie Žaliojo tilto, tai ten yra dvi eilės automobilių ir išvažiuoti iš autobusų stotelės yra sunku. Šiai dienai viešasis transportas, pamatęs, kad užgeso pėsčiųjų šviesoforas, jau pradeda judėti ir bando aplenkti kitas transporto priemones“, – pasakojo docentas.
Galimos dviprasmiškos situacijos
S. Pukalskas sako teigiamai vertinantis atsirandantį naują ženklą, kuris draus elektrinių paspirtukų eismą. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai gali sukurti dviprasmybių, pavyzdžiui, konkrečioje vietoje draudžiant paspirtukų, bet ne dviračių eismą.
„Yra tokių keistenybių truputį. Aš tą paspirtuką labiau su dviračiu sugretinčiau. Tai, kas negalima vienam, tas turbūt negalima ir kitam. Nes ir greičiai, ir masės panašios. Atsitrenkus į pėsčiąjį, tai labai panašūs sužalojimai“, – kalbėjo ekspertas.
Būtent tokia situacija nuo šio vasaros sezono pradžios bus Nidoje, kur Kuršių marių pakrante dviračiai ir toliau galės važiuoti, o elektriniai paspirtukai – nebe.
Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad toks sprendimas priimtas, nes dėl elektrinių transporto priemonių eismo šiose vietoje atsirado daugiau gyventojų skundų, nelaimingų atsitikimų.
Anot jo, to nebuvo, kai krantine važinėjo tik dviračiai.
„Reikia nepamiršti, kad specialus ženklas draudžia ne tik elektrinius paspirtukus, bet ir riedžius, kitas elektrines transporto priemones“, – BNS aiškino meras.
Autoriai: Augustas Stankevičius, Ignas Jačauskas
BNS
