2021 07 01
Aplinkos ministerijos birželį surengta apklausa buvo skirta išsiaiškinti gyventojų nuomonę, kokie informacijos apie poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras skelbimo būdai jiems labiausiai prieinami ir priimtini.
Paaiškėjo, kad dar palyginti nemažai žmonių nežino, kad gali pasinaudoti teise dalyvauti PAV procedūrose arba apskritai nežino apie PAV. Tai nurodė beveik 37 proc. respondentų (iš viso buvo apklausti 125 žmonės). Vieną ar kelis kartus PAV procedūrose dalyvavo 58 proc. apklaustųjų.
Neretai gyventojai skundžiasi, kad negauna informacijos apie kaimynystėje vykdomus projektus. Todėl Aplinkos ministerija siekia išsiaiškinti, kokie sklaidos būdai yra tinkamiausi, kad informacija apie PAV procedūras pasiektų kuo daugiau žmonių.
Daugumai respondentų, net 94, priimtiniausias būdas – informaciją paskelbti savivaldybės svetainėje, 59 pasisakė už skelbimą regiono arba vietos spaudoje, 46 – už viešinimą Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje.
PAV ataskaitos viešuosiuose svarstymuose niekada nedalyvavo 57 apklaustieji, 21 dalyvavo tik fiziniame susitikime, 17 – tik nuotoliniame, 11 – fiziniame arba nuotoliniame. Apie 45 proc. respondentų norėtų turėti galimybę pasirinkti dalyvavimo būdą, apie 29 proc. rinktųsi tik fizinį susitikimą, o apie 21 proc. – tik nuotolinį. Jaunesni, 18-30 metų amžiaus, respondentai pirmenybę teikia nuotoliniam būdui.
Apklausa parodė, kad pasirinkimas priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Dauguma apklaustų miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojų pirmenybę teikia fiziniam susitikimui, o didžiųjų miestų – nuotoliniam. Pastarasis, jų požiūriu, yra patogesnis, nes nereikia niekur važiuoti, gali prisijungti daugiau žmonių, nekyla triukšmo ir nereikalingų trukdymų, sutaupoma laiko, be to, geresnės galimybės dalyvauti žmonėms su negalia arba negalintiems nuvykti į susitikimo vietą dėl kitų priežasčių. Kai kurie respondentai rinktųsi fizinį susitikimą, kai pristatoma didelio ir svarbaus projekto PAV ataskaita, o smulkesniems projektams pakaktų ir nuotolinio dalyvavimo.
Norintieji dalyvauti fiziniame susitikime jį rinktųsi todėl, kad jam būdingas bendrystės jausmas, artimesnis kontaktas, geresnės sąlygos diskutuoti. O nuotolinis susitikimas, jų požiūriu, turi nemažai trūkumų. Tai ir dalyvio, užduodančio nepatogius klausimus, „išjungimas“, ir „gyvo kontakto“ stoka, ir techninės problemos dėl interneto ryšio. Be to, nuotolinis susitikimas neprieinamas žmonėms, kuriems trūksta kompiuterinio raštingumo ar kurie tiesiog neturi kompiuterio.
Į klausimą, koks susitikimo laikas būtų patogiausias, pusė respondentų (51 proc.) nurodė, kad norėtų dalyvauti viešuosiuose svarstymuose vakare, po darbo valandų, o mažiausiai (10 proc.) rinktųsi savaitgalį.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėja Beata Vilimaitė Šilobritienė, susirūpinimą kelia tai, kad keli apklaustieji nurodė per susitikimus patyrę psichologinį smurtą, buvę žeminami ar net bauginami.
Informacijos apie PAV ir visuomenės teisę dalyvauti PAV procedūrose galima rasti Aplinkos ministerijos svetainėje, Poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesų aiškinamajame vadove.
