Pensijos ir išmokos 2022 metais: ką svarbu žinoti negalią turintiems žmonėms?

Nuo 2022 metų pradžios padidėjo baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės pensijos neįgaliesiems, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.

„Šiemet žmonės su negalia sulauks didesnių jiems priklausiančių pensijų, dalis jų gaus ir vienišo asmens išmokas. Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu didėja ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir žmonėms su negalia. Tikimės, kad tai prisidės prie sunkiausiai besiverčiančių gyventojų skurdo ir atskirties mažinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Didėja netekto darbingumo ir senatvės pensijos neįgaliesiems

Dėl įsigaliojusio naujo socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmo, visos pensijos vidutiniškai didėja apie 11 proc., didėja ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos neįgaliesiems.

SENATVĖS PENSIJA NEĮGALIAJAM. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir negalios sunkumas. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau. 

Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJA. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį; jei asmuo turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.

Didėja šalpos neįgalumo pensijos

Nuo šių metų pradžios 5 proc. padidinta šalpos pensijų bazė, kuri dabar siekia 150 eurų (2021 metais buvo 143 eurai). Padidinus šį dydį, padidėjo šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos. Daugiausiai, 15,75 euro,  padidėjo šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus.

Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims, kurie neįgijo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ir negauna didesnių arba tokio paties dydžio pensijos ar pensinių išmokų. 

Vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių su negalia

Šiemet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų, tarp jų ir žmonių su negalia. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus ne vėliau kaip kovo mėnesį.

Vienišo asmens išmoka nuo 2022 m. pradžios automatiškai skiriama vienišiems pilnamečiams, netekusiems 45 procentų ir daugiau darbingumo. 

Skaičiuojama, kad 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. žmonių, iš jų – apie 58 tūkst. socialinio draudimo netekto darbingumo pensijų gavėjų, apie 36 tūkst. šalpos pensijų gavėjų ir negalią turinčių asmenų, negaunančių jokių pensijų.

Nuo praeitų metų liepos 1 d. teisę gauti 28,63 eurų dydžio vienišo asmens išmoką jau turėjo apie 60 tūkst. asmenų – vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. 

Didėja našlių pensijos

Nuo 28,63 eurų iki 32 eurų padidėjo našlių pensijos bazinis dydis. Našlių pensijos skiriamos ir mokamos socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio. 

Tie neįgalieji, kurių miręs sutuoktinis dirbo Lietuvos įmonėse, įstaigose ar organizacijose ir turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją, gauna socialinio draudimo našlių pensiją. 

Ši pensija skiriama nepriklausomai nuo buvusio asmens amžiaus sutuoktinio mirties metu. Našlio pensija neįgaliam asmeniui skiriama, kai jis ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties pripažįstamas neįgaliu. Našliai, neturėję su mirusiuoju bendrų vaikų, įgyja teisę gauti našlių pensiją, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai. Našliui susituokus, našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas.

Didėja tikslinės kompensacijos neįgaliesiems

Nuo šių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė padidėjo nuo 120 iki 126 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 6,6 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 3,6 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidėjo 15,6 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 11,4 euro. 

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

Didėja priemokos mažiausių pensijų gavėjams

Nuo 260 eurų iki 267 eurų padidėjo minimali asmens pajamų suma, kurios nepasiekęs pensijos gavėjas įgyja teisę į priemoką. Gauti priemoką prie socialinio draudimo senatvės pensijos turi teisę gaunantys socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, jeigu jų gaunamų socialinio draudimo pensijų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją, kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų suma per mėnesį yra mažesnė negu 267 Eur.

Jei asmuo yra įgijęs būtinąjį stažą pensijai skirti, jam mokamas skirtumas tarp 267 eurų ir jo gaunamos pensijos (pensijų) sumos. Jei asmuo yra įgijęs minimalų stažą, bet neturi būtinojo stažo, jam apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui nepasiturinčių žmonių su negalia

Nuo 2022 metų pradžios dvigubai padidėjo valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 eurai) kiekvienam šeimos nariui (vietoje 1 VRP) arba 3 VRP dydžių (387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui (vietoje 1,5 VRP).

Pakeitus būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų, įskaitant ir žmones su negalia. 

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui  už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos. 

SVARBU! Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, vienišo asmens išmoka į pajamas neįskaičiuojama.

Pavyzdžiui, dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna prognozuojamą 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv/m) bus kompensuojamos.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją nuo šių metų papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių. 

Gyventojai dėl būsto šildymo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.