2021 04 23
Finansų ministerija socialiniams ir ekonominiams partneriams pristatė svarbiausias planuojamas „Naujos kartos Lietuva“ plano komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformas ir investicijas. Dėmesio centre – skaidrus trimečio valstybės biudžeto planavimas, mažinantis regionų atskirtį ir didinantis savivaldybių savarankiškumą bei paprastesnis mokesčių administravimas mažinant naštą verslui ir kuriant paskatas kovoti su šešėliu.
Konsultaciją dėl komponento, kuriam skiriami 3 proc. viso šaltinio finansavimo, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija, Centrine projektų valdymo agentūra bei Muitine rengusi finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pažymėjo, jog intensyviai ruoštos reformos ir investicijos užtikrins didesnį skaidrumą ir ilgalaikį procesų prognozuojamumą.
„Džiaugiuosi, jog diskusijoje su socialiniais ir ekonominiais partneriais galime ne tik pristatyti planuojamas reformas ir investicijas, bet ir išgirsti partnerių įžvalgas. Iki šiol valstybės finansų planavimas ir naudojimas ne visada buvo orientuotas į šalies augimo skatinimą, mokestinis atotrūkis vis dar išlieka santykinai didelis, o mokesčių administravimas vis dar nėra patogus nei gyventojams, nei verslui. Aiškiai identifikavę esmines problemas, daug dirbome ir pristatome reformų ir investicijų planą, kuris išspręs šiuos klausimus ir palengvins žmonių gyvenimą“, – teigė konsultaciją moderavusi viceministrė V. Česnulevičiūtė.
Trimečio biudžeto planavimo reforma norima padidinti viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą, savivaldybių savarankiškumą ir paslaugų kokybę. Šiuo metu esanti biudžeto planavimo praktika neskatina vertinti išlaidų efektyvumo ar dėti pastangas jas mažinti, taip pat nesudaro prielaidų mažinti regioninių netolygumų – savivalda turi ribotą savarankiškumą tiek surinkti pajamas, tiek jas panaudoti vietos iššūkiams spręsti. Prieš beveik dešimtmetį Lietuvai pastabas yra išreiškusi Europos Taryba, kuri pažymėjo, jog daugumos fiskalinių priemonių poveikis trunka ilgiau nei metus, todėl metiniai biudžetai turėtų būti paremti ilgalaikiu planavimu.
„Atliepiant įsisenėjusias problemas, siūloma nustatyti vidutinės trukmės biudžeto taisykles, nustatančias išlaidų ribas, rezervo dydį, kokiais principais asignavimai iš vienų metų perkeliami į kitus. Taip pat bus įvertintos galimybės perduoti daugiau funkcijų savivaldybėms savarankiškai įgyvendinti, o dotacijos bus susietos su paslaugų kokybe ir rezultatais. Taupų ir tikslingą lėšų naudojimą įtvirtinsime reguliaciniais mechanizmais, kad po šios reformos regionai įgautų daugiau savarankiškumo, o biudžetai būtų planuojami tvariau ir remiantis prognozuojamumo principais“, – sakė V. Česnulevičiūtė.
Konsultacijos metu taip pat pristatytos į visuomenės ir verslo administracinės naštos mažinimą orientuotos reformos: verslui prieinami įrankiai valdyti nemokumo riziką, išmanus mokesčių administravimas ir vienas langelis visoms prievolėms valstybei sumokėti.
Siūlomomis reformomis numatoma standartizuoti įvairių prievolių valstybei mokėjimą ir jį sutelkti vienoje vietoje – Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Taip bus daugiau aiškumo žmonėms, išvengiama funkcijų dubliavimo, kuriuos šiuo metu išsibarsčiusios skirtingose institucijoje. Numatoma, jog pranešimai gyventojus pasieks automatiškai – taip ne tik padidinama informavimo kokybė, bet ir skatinamas sąmoningumas ir geranoriškumas vykdyti prievoles.
Tuo pačiu mažinant PVM atotrūkį, kuris Lietuvoje 2018 m. sudarė apie 25,9 proc. BVP, kai Europos Sąjungoje šis rodiklis siekia 11 proc. BVP, numatoma diegti automatinę komunikavimo su mokesčių mokėtojais sistemą, sukurti rizikos vertinimo, perspėjimo bei potencialių PVM sukčiavimo grandinių identifikavimo sistemas, pasitarnausiančias šešėlio mažinime. Tuo pačiu bus gerinama elektroninių deklaravimo sistemų sąsaja, patogumas vartotojams, skatinant elektroninių, o ne popierinių dokumentų teikimą ir taip mažinant galimybes sukčiauti – elektroninių dokumentų klastojimas ar naikinimas tampa vis brangesniu ir nepatogiu procesu, todėl maksimalus kasdienių dokumentų skaitmenizavimas užtikrins ne tik kokybišką duomenų analitiką, bet ir rizikų valdymą. Analitinių sistemų kūrimas užtikrins duomenų realiu laiku pasiekiamumą, vertinimų kokybiškumą ir dar didesnį skaidrumą.
Kalbant apie nemokumo rizikas, su kuriomis dėl pandeminių iššūkių vis dažniau susiduria Lietuvos įmonės, ketinama sukurti naują nemokumo portalą, kuriame duomenys bus renkami tiesiai iš nemokumo administratorių, kreditorių, formuojant e-bylas, sisteminant informaciją. Taip bus ne tik pagerinama duomenų kokybė, bet ir užtikrinama informacijos integracija į bendrą Europos Sąjungos registrą, bet ir suteikiama pagalba rizikas patiriančiam verslui.
Tuo pačiu be minimų reformų planuojama ir investicija Lietuvos muitinės darbo efektyvumui gerinti, siekiant dar efektyviau kovoti su šešėliu. Ketinama investuoti į muitinės procesų skaitmenizavimą, operatyvinių duomenų mainus su tarptautinėmis institucijomis bei muitinės darbuotojų gebėjimų stiprinimą. Investicijos pagalba bus sukurta dirbtinio intelekto informacinė sistema, galinti operatyviai apdoroti didžiulius informacijos kiekius iš tarptautinių institucijų, verslo organizacijų, mokesčių administratorių, ir realiu laiku pasirinkti geriausias rizikos mažinimo priemones.
Finansų ministerija kviečia visuomenę dalyvauti rašytinėje konsultacijoje ir pateikti savo siūlymus integruotam „Naujos kartos Lietuva“ plano projektui iki balandžio 26 d. Dalyvauti rašytinėje konsultacijoje galite ČIA
Primename, jog Europos Komisija (EK), reaguodama į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, 2020 m. gegužės 20 d. pristatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri suteikia unikalią galimybę ne tik padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, bet ir paspartinti šalies ūkio struktūrinę transformaciją link aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. Nacionalinio „Naujos kartos Lietuva“ plano parengimas bei jo suderinimas su EK yra vienas prioritetinių artimojo laikotarpio Vyriausybės darbų.
Europinė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė numato Lietuvai 2,225 mlrd. eurų dotacijų, kurios bus panaudojamos septynioms komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas. Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija – visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems kiekviena šalis narė turi skirti mažiausiai, atitinkamai 37 ir 20 proc. fondo lėšų. Kiti „Naujos kartos Lietuva“ plano projekte išskirti prioritetai yra susiję su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu.
