Įprastai vidutinio laikotarpio tikslas nustatomas trejų metų laikotarpiui, tačiau šiuo metu esant dideliam neapibrėžtumui, susijusiam su COVID-19 pandemija ir jos keliamais neigiamais padariniais ekonomikai, socialinei aplinkai, sveikatos apsaugos sistemai ir viešiesiems finansams, tikslas nustatomas vieneriems metams.
„Šis nutarimas yra labiau formalumas, nes Europos Komisija šiuo metu taiko visuotinę Stabilumo ir augimo pakto išimtį, o Lietuvoje galioja išskirtinės aplinkybės, kurių galiojimo metu yra suspenduotas fiskalinės drausmės taisyklių taikymas“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Priimtame nutarimo projekte esanti reikšmė atitinka konstitucinio įstatymo nuostatas, Stabilumo ir augimo paktą ir Fiskalinę sutartį. Šiuose teisės aktuose konstatuojama, kad vidutinio laikotarpio tikslu gali būti nustatytas minus 1 % BVP struktūrinis balanso rodiklis, jei šalies valdžios sektoriaus skola yra mažesnė nei 60 % BVP ir ilgalaikio finansų tvarumo rizika yra maža. Pagal Europos Komisijos 2021 metų vasario mėnesio skolos tvarumo apžvalgą Lietuvos ilgalaikio tvarumo rizika yra maža.
„Vidutiniam 2023–2025 metų laikotarpiui Vyriausybė Seimui siūlytų nustatyti vidutinio laikotarpio tikslą 2022 metų pavasarį, kai Vyriausybė numato parengti ilgalaikės skolos valdymo strategiją, o Europos Komisija, įvertinusi naujausią visuomenės senėjimo ataskaitą, peržiūrės minimalius reikalavimus visų Europos Sąjungos šalių vidutinio laikotarpio tikslams. Tikėtina, kad prie tvaresnių normų mes turėsime grįžti 2023 metais. Todėl sulaukę minimalių reikalavimų iš Europos Komisijos 2022 metų pirmąjį ketvirtį, taip pat turėdami savo skolos suvaldymo strategiją, tikėtina, trejiems metams galėsime nusistatyti tokį rodiklį, kurio kaitalioti nebereikės“, – pažymėjo finansų ministrė.
