Karantinas Lietuvos ir kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą.
Atlikti tokį tyrimą mokslininkus paskatino per karantiną socialiniuose tinkluose pradėję plisti įvairūs sportuoti ir mankštintis kviečiantys filmukai, iššūkiai, akcijos ir programos. Tyrime iš viso dalyvavo 3 tūkst. dalyvių iš įvairių šalių: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystė (JK), Japonijos, Portugalijos ir Vengrijos.
„Fizinis aktyvumas yra sveikas ir labai skatintinas dalykas, ypač pandemijos kontekste, kai fizinio aktyvumo lygis bendrai yra sumažėjęs. Visgi, kartais perdėtas informacijos srautas apie gražų, sportišką kūną gali turėti ir neigiamą poveikį – didinti su kūnu ir išvaizda susijusį nerimą, skatinti liguistą nepasitenkinimą savo kūnu, didinti norą vartoti papildus ar tam tikras medžiagas, kurie, žadama, padės tapti stipresniu, greičiu sudeginti riebalus ir pan. Kai kurios šių medžiagų, ypač vartojant jas be profesionalios priežiūros, gali sukelti sveikatos sutrikimus ar priklausomybes“, – teigia viena tyrimo vykdytojų Lietuvoje, LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Pranckevičienė.
Labiau nerimauja moterys
Pirmosios COVID-10 bangos metu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje ir kitose šalyse dėl savo išvaizdos labiau nerimauja moterys nei vyrai. Nustatyta, kad vidutiniškai karantino laikotarpiu apie 20 proc. apklaustų žmonių vartojo išvaizdą ir rezultatyvumą sporte veikiančias medžiagas. Lietuvoje tokių žmonių buvo net 25 proc., o 6 proc. lietuvių išvaizdą ir rezultatyvumą veikiančias medžiagas pradėjo vartoti būtent karantino metu, nors anksčiau vartoję nebuvo.
Mokslininkai pabrėžia, kad išaugęs nepasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda gali signalizuoti apie dismorfinį kūno sutrikimą – dažnai nediagnozuotą, tačiau stipriai bloginantį asmens gyvenimo kokybę psichikos sutrikimą. Šiam sutrikimui būdinga didelė neapykanta savo kūnui, jo formoms, sudėjimui, skatinanti dėti neproporcingai dideles pastangas save „pataisyti“.
Lyginant su kitomis šalimis, lietuviai išsiskyrė nuosaikesniu fiziniu aktyvumu. Perdėtai intensyvus, sekinantis fizinis aktyvumas buvo būdingas maždaug 4 proc. apklaustųjų visose šalyse, tačiau Lietuvoje probleminis fizinis aktyvumas būdingas tik 2.4 proc. apklaustųjų.
Anot mokslininkų, probleminis fizinis aktyvumas gali lemti fizines traumas, nuovargį, fizinį išsekimą, taip pat psichologines problemas – miego sutrikimus ar net depresiją. Visgi, lietuviai karantino metu rinkosi vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veiklas – ėjimą, jogą, Pilateso ir bendrą mankštą, o tai rečiau perauga į probleminį fizinį aktyvumą.
Tyrimą atlikusių mokslininkų komandoje dirbo tyrėjai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos (LSMU), Vilniaus universiteto neurobiologijos ir biofizikos katedros, taip pat Oksfordo, Kembridžo, Kyoto ir kitų universitetų mokslininkai. Tyrimui vadovavo Hertfordšyro (JK) universiteto mokslininkai.
Daugiau informacijos apie tyrimą galima rasti straipsnyje „Exercise and Use of Enhancement Drugs at the Time of the COVID-19 Pandemic: A Multicultural Study on Coping Strategies During Self-isolation and Related Risks, kuris 2021 metais publikuotame žurnale „Frontiers in Psychiatry“.
Mokslinis tyrimas yra dalis COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ mokslinės produkcijos.
