Oro transportas svariai prisideda prie oro taršos anglies dioksidu. Kanadiečių dėka utopinė idėja turėti netaršius, elektra varomus lėktuvus pagaliau tapo realybe! Kaip buvo pasiektas šis technologijų proveržis, kur vos po kelerių metų bus naudojami tokie lėktuvai ir kas trukdo elektrifikuoti visą aviacijos pramonę – atsakymai tiesiai iš kūrėjų lūpų.
„Šis skrydis įrodo, kad komercinė aviacija, naudojanti tik elektros energiją, gali veikti“, – sakė Roei Ganzarski, Australijos gamybinės firmos „magniX“ generalinis direktorius.
Bendrovė suprojektavo lėktuvo variklį, dirbdama kartu su skrydžių bendrove „Harbour Air“, kuri kasmet tarp Vankuverio, Vistlerio slidinėjimo kurorto ir netoliese esančių salų bei pakrančių bendruomenių esančiu oro tiltu perkelia pusę milijono žmonių.
Ganzarski teigė, kad ši technologija leis oro linijoms sutaupyti didelę sumą, o į orą nebus išmetamas anglies dioksidas. „ Šis įvykis simbolizuoja elektrinės aviacijos amžiaus pradžią“– teigė jis.
Civilinė aviacija yra viena greičiausiai didėjančių anglies dioksido emisijos šaltinių, nes žmonės vis dažniau skraido, o naujos technologijos buvo per lėtos nusileidimui ant žemės.
Tarptautinė Civilinės Aviacijos organizacija (angl. ICAO) paskatino didesnį biologinį kurą naudojančių variklių bei lengvesnių medžiagų naudojimą gaminant orlaivius, taip pat buvo optimizuoti skrydžių maršrutai. „DHC-2 de Havilland Beaver“ elektrinis lėktuvas, kuriam yra net 62 metai, talpina šešis keleivius. Į šį lėktuvą buvo įmontuotas naujas 750 arklių galią turintis elektrinis variklis. Orlaivį pilotavo bendrovės „Harbour Air“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Gregas Makdugalis. „Šio skrydžio metu jaučiausi tarsi pilotuočiau „Beaver“ lėktuvą, bet tai buvo elektriniais steroidais varomas „Beaver“. Iš tiesų turėjau pasikliauti elektra,”– pasakojo jis.
Makdugalis skraidė palei netoli Vankuverio tarptautinio oro uosto esančią Freizerio upę. Šį išskirtinį įvykį netrukus po saulėtėkio stebėjo apie 100 smalsuolių. Remiantis šį įvykį stebėjusiu AFP žurnalistu, skrydis truko trumpiau nei 15 minučių.
„Mūsų tikslas yra elektrifikuoti visą flotilę,”– pridūrė Makdugalis.
Bendrovė taip pat sutaupytų milijonus dolerių priežiūros išlaidoms, nes elektriniams varikliams reikia „drastiškai“ mažiau priežiūros, – teigė vyras.
Vis dėl to bendrovė „Harbour Air“ turės palaukti bent du metus, kad galėtų pradėti elektrifikuoti daugiau nei 40 jūros lėktuvų turinčią flotilę.
Elektrinis lėktuvas bus ir toliau testuojamas dėl patikimumo ir saugumo. Be to, dar laukiama kol elektrinis variklis bus sertifikuotas.
Prieš bandomąjį skrydį Otavoje Kanados transporto ministras Markas Garneau teigė, kad jis „laiko sukryžiuotus pirštus, kad elektrinio lėktuvo skrydis būtų sėkmingas“. Jei šis toks ir bus, teigė jis,– „šis įvykis galėtų nustatyti labiau aplinką tausojančių skrydžių tendenciją.“
Akumuliatorių galingumas taip pat kelia iššūkių. Šis antradienį skridęs lėktuvas, naudodamas ličio akumuliatoriaus galią, gali nuskristi tik apie 160 kilometrų,– teigė Ganzarski. Nors tai nėra didelis atstumas, jis yra pakankamas daugumai „Harbour Air “ vykdomų trumpojo nuotolio skrydžių.
„Dabar skrydžių nuotoliai nėra tokie, kuriais būtumėm patenkinti, bet to pakanka pradėti revoliuciją,”– teigė Ganzarski, kuris prognozuoja, kad galiausiai bus sukurti akumuliatoriai ir elektriniai varikliai, padėsiantys lėktuvus aprūpinti elektra ilgesnių skrydžių metu.
O kol pasaulis laukia, – teigė jis,– trumpojo nuotolio elektra varomų lėktuvų skrydžiai galėtų pakeisti žmonių bendravimo ir darbo įpročius. „Jei dabar į darbą žmonės važiuoja valandą, kodėl jie nenorėtų to padaryti per 15 minučių?“ pridūrė jis.
guardian.com informacija
