Dviejų mokytojų komandos darbas su klase pasaulyje nėra švietimo naujovė. Jau prieš gerą dešimtmetį atlikta mokslinė studija, kuriai vadovavo JAV ir Azijos šalyse dirbantis profesorius S.Y. Jangas, atskleidė, kad mokinių, kuriuos klasėje vienu metu mokė du pedagogai, egzaminų rezultatai ir pasiekimai buvo vidutiniškai aukštesni. Be to, dauguma moksleivių įvertino, kad dirbti su dviem mokytojais jiems patiko labiau nei su vienu.
Lietuvoje taip pat yra mokyklų, kuriose derinamas dviejų mokytojų, dirbančių klasėje, modelis. Mokytojas su asistentu dirba pradinėse privačios „Šiaurės licėjaus“ mokyklos klasėse, o valstybinėje Vilniaus „Genio“ progimnazijoje toks modelis veikė du dešimtmečius su tėvų pagalba, tačiau šiuo metu yra sustabdytas, ieškant tinkamo reglamentavimo.
Per daug metų įgyta sėkmingo darbo patirtimi „Genio“ mokyklos pedagogai dalinasi su kolegomis iš visos Lietuvos, o administracija ieško būdų, kaip išsaugoti gerąją praktiką. Plačiau apie tai – mokyklos atstovų, tėvų ir švietimo ekspertų komentaruose.
Vaikams suteikia daugiau saugumo
„Toks modelis, kai su klase dirba du pedagogai, suteikia galimybę ir mokyti, ir stebėti visus vaikus, reaguoti ir suteikti pagalbą bei papildomą dėmesį tiems, kam jo prireikia. Kalbant apie dviejų mokytojų komandinį darbą, labai svarbu, kad abu mokytojai būtų lygiaverčiai profesionalūs pedagogai, nes abu turi atsakingas roles“, – teigia vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Pasak psichiatro, nors pagrindinė švietimo paskirtis yra pirmiausia akademiniai pasiekimai, tačiau svarbu kalbėti apie tai, kaip rezultatų siekiame, vertinti ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius rodiklius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) švietimo rekomendacijose Lietuvai taip pat pabrėžė, kad „būtina nuo vienodumo pereiti prie įvairovės, siekti, kad centre turėtų būti ne ugdymo turinys, o mokinys, ne mokymosi vieta, o veikla, aukščiausiu lygiu turėtų mokytis ne kai kurie, o visi mokiniai“.
„Vienas vaikas gali gauti vidutinišką įvertinimą ir jaustis gerai, o kitas – beveik aukščiausią balą, bet dėl to labai pergyventi. Todėl yra labai svarbu atsižvelgti, ar vaikai mokosi, vaizdingai tariant „su daina“, ar su liūdesiu. Du mokytojai padeda tą patį akademinių žinių rezultatą pasiekti su daina, nes suteikia vaikams daugiau saugumo, jiems lengviau dviese dirbant ne tik išdėstyti temą, bet suteikti mokymosi prasmės jausmą. Šiuolaikiniams mokiniams tai – ypač svarbu, jie turi jausti prasmę, kodėl reikia mokytis ir atlikti užduotis. Todėl turime siekti kurti klasėje gerą žmogišką santykį, kad vaikai noriai eitų į mokyklą ir gerai joje jaustųsi“, – teigia L. Slušnys.
Tėvai patys rinkosi klases su dviem mokytojais
Mokykloje veikusį dviejų mokytojų darbo modelį palaiko ir vieno iš „Genio“ progimnazijos trečiokų mama Rūta Latinytė. Ji negailėjo gerų žodžių klasės mokytojai ir jai talkinusiai antrajai pedagogei.
„Galimybė klasėje dirbti dviem pedagogams buvo labai didelė pagalba mano ir kitiems klasės vaikams, kartu su kitais tėveliais labai palaikome tokį modelį. Klasėje mokosi ir labai gabių vaikų, taip pat yra ir aktyvių nenuoramų, tačiau per kelis metus mokytojoms pavyko rasti būdą su visais susikalbėti. Kartais bet kuriam vaikui tiesiog prireikia daugiau individualios pagalbos – tuomet abi mokytojos pasidalina užduotimis ir niekas nelieka pamirštas. Labai džiaugiausi, kad tos pačios mokytojos organizavo veiklą ir po pamokų, nes pradinukams tenka likti mokykloje iki kol tėvai pabaigs darbus – dirbančiam žmogui tiesiog nėra kitokio pasirinkimo. Tuo tarpu po pamokų vaikai mokykloje ne tik žaisdavo, bet pratęsdavo tos dienos temos veiklas, taip pat paruošdavo namų darbus ir pasivydavo, jei ko nebuvo spėję išmokti“, – teigia R. Latinytė.
Mokinio mama taip pat pabrėžė, kad antrasis mokytojas visada sėkmingai pavaduodavo, jeigu pagrindinė klasės mokytoja susirgdavo. Dviese pedagogės taip pat sklandžiai galėjo vestis klasę į išvykas mieste, į greta esančią Martyno Mažvydo biblioteką ar ekskursijas – tam nereikėdavo ieškoti papildomo lydinčio asmens.
Svarbu tiek patiriantiems sunkumų, tiek gabiems vaikams
Pasak psichiatro L. Slušnio, ypatingo dėmesio reikalauja atvejai, kai klasėse mokosi specialiųjų poreikių, arba elgesio sunkumų turintis vaikas, o tokių sutiksime kiekviename kolektyve.
„Žmonės klaidingai mano, kad specialieji poreikiai yra tik tam tikrų vaikų problema. Iš tiesų bet kuris žmogus gali atsidurti specialiųjų poreikių gretose dėl tam tikro amžiaus tarpsnio ar gyvenimo aplinkybių. Tuo tarpu kai klasėje dirba du mokytojai, jie gali sinchronizuoti savo veiksmus, dviese jiems klasėje dirbti bus lengviau, o vaikai jausis saugiau ir ramiau“, – teigia vaikų ir paauglių psichiatras.
Visos dienos mokykla – ne popamokinė priežiūra
Vilniaus „Genio“ progimnazijoje išbandytas visos dienos mokyklos modelis leido pademonstruoti, kaip papildomas neformalusis ugdymas gali įsilieti ir praturtinti įprastą formalųjį mokymą.
„Antrojo mokytojo darbas mūsų mokykloje veikė kaip neformaliojo ugdymo veikla, papildanti pagrindinį ugdymą. Pirmasis mokytojas, kaip ir kiekvienoje mokykloje, dirbo pagal bendrojo ugdymo programą, o antrojo mokytojo vaidmuo buvo talkinti atliekant papildomas užduotis, organizuojant užklasinę veiklą, stiprinant mokinio pasitikėjimą savimi ir kitais. Bendradarbiaudami abu mokytojai galėjo rodyti vaikams pavyzdį, kaip bendrauti, atlikti bendrą veiklą, padėti vienas kitam. Viso to vaikai geriausiai išmoksta iš gyvai matomos patirties. Dar vienas privalumas, kai dirba du mokytojai, yra tai, kad ugdymo aplinką galima nuolat keisti ir pamokos vyksta įvairiose vietose“, – teigia Rimantas Remeika, Vilniaus „Genio“ progimnazijos direktorius.
Pasak direktoriaus, visos dienos mokykla nėra tas pats, kas vaikų priežiūra po pamokų. Tai yra laikas, kuriam pedagogas turi ruoštis lygiai taip pat, kaip ir formalioms pamokoms, ir skiria jį namų darbų ruošai, projektinei veiklai, užsiėmimams, kurių neįmanoma atlikti per pamokas, kai tam reikia daugiau laiko ir kitokios aplinkos. Tokį vaiko aplinkos mokykloje kūrimą palaiko ir psichiatras L. Slušnys.
„Man teko viešėti Norvegijoje, kur vaikai mokykloje būna visą dieną, tačiau šis laikas ir veiklų krūvis yra labai apgalvotai paskirstytas. Po pirmų trijų pamokų vidurdienį vaikai turi ilgesnę pertrauką, kurios metu žaidžia, ilsisi, atlieka savarankiškas užduotis, skaito. Vėliau, po pietų, vyksta dar dvi-trys pamokos, kuomet mokiniai, pailsėję, gali geriau susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Jie grįžta namo vakare, ir ten neruošia pamokų, nes visa tai būna atlikę mokykloje. Vėlyvą vakaro laiką namuose vaikai gali skirti bendravimui, poilsiui ir kitoms veikloms“, – teigia L. Slušnys.
Galėtų būti taikoma ir kitose mokyklose
„Dviejų mokytojų modelis „Genio“ progimnazijoje veikė 15 metų ir jeigu savivaldybė leis, būtų galima taip dirbti vėl, tik viską aiškiai reglamentavus pagal šiandienos poreikius. Šiuo metu kartu su savivaldybe vis dar ieškome tinkamo būdo, kaip sklandžiai finansuoti dviejų mokytojų darbą klasėje ir pilnavertę visos dienos mokyklą“, – apie planus teigia progimnazijos direktorius.
Mokslo metų pabaigoje Vilniaus „Genio“ progimnazijoje visą savaitę vyko pedagogų stažuotė, kurios metu mokytojai susipažino su visos dienos mokyklos modelio galimybėmis projekto ribose. Progimnazijos direktorius Rimantas Remeika džiaugėsi seminarų dalyvių įspūdžiais ir vylėsi, kad panašų modelį galima būtų tęsti bei išbandyti ir kitose Lietuvos mokyklose.
Vaikų psichiatras L. Slušnys pritaria, kad toks modelis galėtų iš pradžių būti eksperimentinis, o vėliau, pritaikant gerąją praktiką, perkeltas ir į kitas mokyklas su tėvų, rėmėjų ar tiesiog didesnio valstybinio finansavimo pagalba. Tai ypač svarbu Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur klasės ir mokyklos yra didelės.