Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Kauno Laisvės alėjos istorija: vardų kaita ir soboras

  • 2019-02-18
  • Kaunieciams.lt
  • Miestas

Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną?

Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija – margaspalvė, o visuomenės nuostabą, džiaugsmą ar pasipiktinimą keldavo sprendimai, susiję su gatvės statiniais, transportu.

Pavadinimus lipdė skirtingos valdžios

Kauno centre platesnė bulvaro tipo gatvė buvo suprojektuota dar 1847 m. vasario 21 d. patvirtintame Rusijos caro miesto vystymo plane, tačiau realūs jos atnaujinimo darbai įsibėgėjo po kelerių metų. 1851 m pradėtas gatvės pakraščių apsodinimas liepomis, kai kuriose atkarpose – topoliais, grindiniu susirūpinta daug vėliau – gatvė akmenimis pradėta grįsti tik po 8 metų.

Istorijos tėkmėje centrinis Kauno bulvaras gaudavo tokius pavadinimus, kokius parinkdavo tuometė valdžia. „Visi okupantai, norėdami įtvirtinti okupaciją, siekė pavadinti svarbiausią miesto gatvę savo vadovų vardais“, – pastebi istorikė, KTU muziejaus vadovė Audronė Veilentienė.

Štai Carinės Rusijos laikotarpiu gatvė vadinta Nikolajaus prospektu, 1918 m.  ji gavo Kaizerio Vilhelmo vardą (Kaiserwilhelmstrasse).  Nuo 1919 m. vasario mėnesio gatvė tapo Laisvės alėja ir tokį pavadinimą išlaikė iki 1946 m., kai sovietinė valdžia pervadino Stalino prospektu. Miestiečių džiaugsmui gatvei grąžintas senasis pavadinimas 1961 metais.

Anot A. Veilentienės, dažniausiai šaltiniai Laisvės alėjos krikštatėviu įvardija Kazimierą Oleką. Esą būtent dėl šio teisininko, 1918 m. pabaigoje išrinkto į Kauno miesto tarybą, o vėliau kelis kartus ėjusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas, iniciatyvos centrinė Laikinosios sostinės gatvė pavadinta būtent taip.

Istorikė atskleidžia ir daugiau detalių, kurios susiklostė gimstant Laisvės alėjai. „Iš tiesų pavadinimas pakeistas vasario 16-osios išvakarėse. Neaišku, ar K. Oleka pats sugalvojo, ar pasiūlė Vyriausybės nariai, bet sprendimą turėjo priimti Kauno miesto savivaldybė“, – pasakoja ji.

A. Veilentienės teigimu, 1918 m. gruodžio 18-19 d. įvyko pirmieji demokratiniai Kauno miesto savivaldybės rinkimai, kuriuose dalyvavo net 15140 asmenų. Į miesto tarybą išrinkta 30 lenkų, 22 žydai, 12 lietuvių, 6 vokiečiai, 1 rusas. Iš viso – 71 atstovas.

Laisvės alėjos „krikštijimo“ momentu reali valdžia mieste dar priklausė okupacinei vokiečių kariuomenei, tačiau ji buvo susilpnėjusi, todėl kūrėsi ir kiti valdžios organai. Savo valdžios organus tuo pat metu steigė ir bolševikai – miesto fabrikų, gamyklų ir kitų įmonių kolektyvuose buvo išrinkta Darbininkų atstovų taryba, kurią rėmė vokiečių kairiųjų pažiūrų karių organizacija „Soldatenrat“. Valdžią iš vokiečių siekė perimti Į Kauną persikėlusi Lietuvos Vyriausybė bei gruodžio 22 d. pradėjusi veiklą naujai išrinkta Kauno savivaldybė.

Modernizacija – kaip ant mielių

Pasak KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovo Vaido Petrulio, iš 1919 metų atklydusį miestietį ar miestietę priblokštų akivaizdūs modernizacijos ženklai, keitę centrinės Kauno gatvės veidą. Juk bėgant laikui keitėsi ir pastatų architektūra, ir transporto rūšys, ir žmonių susibūrimo vietos.

„Pirmiausia jį nustebintų, kad nebėra arklių mėšlo smarvės!“, – juokauja istorikas, KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis, turėdamas omenyje vadinamąją „konkę“ – arklių tramvajų.

Šios transporto priemonės atsiradimas siejamas dar su 1887 metais, kai šveicarų inžinieriui E. O. Diuponui išduota koncesija šios transporto priemonės infrastruktūrai įrengti. Laisvės alėja arklių tramvajus pradėjo kursuoti 1892 m., jo maršrutas prasidėdavo nuo geležinkelio stoties tęsdavosi iki rotušės.

„Konkė“ gyvavo bene keturis dešimtmečius, versdama užsikimšti nosis ir pačius kauniečius, ir miesto svečius. Tobulėjant transporto priemonėms, pamažu Laisvės alėja pildėsi naujomis jo rūšimis.

Tarpukaryje čia pravažiuodavo ne tik dviratininkai, tačiau keliauta ir automobiliais, autobusais.  Paskutinis „konkės“ maršrutas palydėtas  1929 m. balandžio 15 d., kai tramvajumi iškilmingai pravažiavo ir šią transporto rūšį į užmarštį palydėjo Kauno miesto aukštuomenė.

KTU istorikė A. Veilentienė primena, kad „konkės“ išgyvendinimas iš Kauno neapsiėjo be studentų pastangų. Tarpukariu akademinis jaunimas vasario 15-ąją minėdavo kaip Studentų dieną. Ta proga būdavo organizuojamos eitynės su deglais, kitos pramogos.

1928 m. Kauno studentai, norėdami, kad Kauno miesto savivaldybė greičiau panaikintų archajišką transportą, įsilinksminę nuvertė nuo bėgių vieną „konkės“ vagoną. „Galimai tai paskatino Kauno savivaldybę greičiau įkurti autobusų parką“, – mano istorikė.

V. Petrulio teigimu, bene intensyviausi pokyčių vėjai Laisvės alėjoje siautė tarpukariu. Čia kūrėsi įvairios valstybinės ir privačios įstaigos, bankai, restoranai, kinoteatrai, viešbučiai. Pirmuose pastatų aukštuose paprastai įsikurdavo komercinės paskirties objektai, viršutiniuose būta prabangių gyvenamųjų apartamentų.

Nors gatvė modernėjo, skirtingai nei kituose Europos miestuose, Kauno Laisvės alėjoje nebuvo kelių dalykų – didesnių prekybos centrų, lauko kavinių, pasažų. Prekyba nekoncentruota į dideles erdves, labiau vyravo nedidelės krautuvės. Kauno centre nebūta ir halės tipo turgaus – atskiros turgaus aikštės glaudėsi aplinkui.

Laisvės alėjoje kūrėsi ne tik svarbūs visuomenei ir valstybei objektai, tačiau ir įdomesnės paskirties įstaigos. Štai netoli soboro, 26 numeriu pažymėtame name, 1927 metais buvo galima aplankyti garsaus mediko Jurgio Venckūno  balneoterapijos įstaigą. Pasak architektūros tyrinėtojų, tai vienas iš savitesnių medicinos reikmėms sukurtų tarpukario laikotarpio statinių Kaune. Objektas buvo didesnio gydyklų komplekso dalis – 1930 metais A. Venckūnas kvietė pasiturinčius ligonius gydytis Aukštojoje Panemunėje.

Kažkada piktino soboras

„Laisvės alėjos negalima suvokti kaip vienos gatvės, aplipdytos fasadais, gyvenimas virė ir jos kiemuose, aplinkiniuose kvartaluose“, – paaiškina jis. Būtent čia buvo galima pamatyti mažiau modernių dalykų: vidiniuose kiemuose nestigo buitinės paskirties palaikių pastatų – suręstų malkinių, aptvarų, lūšnų.

Anot V. Petrulio, prieš šimtmetį, visai netoli nuo reprezentacinės gatvės buvo galima išgirsti ir vištų kudakavimą, ir šunų lojimą – kai kurių tuometinių miestiečių gyvenimo būdas nesiskyrė nuo gyvenančių kaimuose.

Tarpukariu miesto valdžia užsimojo išvalyti centrą – nuspręsta išgriauti nereprezentatyvius statinius. Istorikas pasakoja, kad tai sukėlė nemažą šių medinių namų savininkų pasipiktinimą, nereta lūšna buvo skirta nuomai.

Dar vienas didelis žingsnis modernumo link – į Laisvės alėją įvestas vandentiekis. Kanalizacijos ir vandentiekio statybos projektus parengė ir įgyvendino 1918 m. Vasario 16-osios akto signataras, Kauno savivaldybės Kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas, Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius  Steponas Kairys.

Brandžiame tarpukaryje įvairių reakcijų sulaukė ir centrinės Kauno gatvės rytinėje dalyje akį traukęs Soboras, dabar žinomas  kaip Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia. 1891 metais pradėtas statyti reprezentacinis Kauno tvirtovės statinys turėjo simbolizuoti Carinės Rusijos galią, turtą, kultūrą.

Stačiatikių soboro statybai naudotos tam metui itin modernios statybos technologijos: grindys klotos spalvotomis metlacho plytelėmis, kai kur – marmuro plokštėmis, iš Suomijos atgabentas šlifuotas granitas cokoliui ir laiptams. Kolonoms įtvirtinti išlietos ketaus plokštės. Jau tais laikais rūsyje įrengtas centrinis šildymas. Būtent statant šį pastatą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.

Keičiantis valdžioms, 1919 m. rugpjūčio 8 d. soboras pripažintas valstybės nuosavybe, jis perduotas Kauno karinės įgulos žinion. Per kelis dešimtmečius pastatas nusidėvėjo ir prarado reprezentacinę išvaizdą, todėl miestas ėmėsi svarstyti, ką galima nuveikti su šiuo statiniu. Atsirado nuomonių, esą soboras simbolizuoja Carinės Rusijos priespaudos jungą, todėl jį būtina nugriauti.

Pavyzdžiui, rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius 1932 m. apie soborą rašo: „Lietuvoje užsilikusiam rusui, pakėlus akis į soborą jis primena visą buvusią Rusiją, išsiplėtusią, smarkią. Diktas, guzuotas, milžiniškais prinokusiais svogūnais užvožtas. Į jį įsižiūrėjus, pajuntamas virš galvos dvigalvio erelio plasnojimas ir tamsoje jo ieškantis, veriantis žvilgsnis. Rusui toks pajutimas sukelia malonius ateities lūkesčius“.

Vis dėlto XX a. ketvirtame dešimtmetyje Krašto apsaugos ministerijos lėšomis bažnyčią nuspręsta remontuoti: buvo uždažyti slaviški užrašai ir tapyba pilonuose, perdengti kupolai. Dailininkas Vladas Didžiokas su mokiniais pertapė apsidę į siužetą „Kristus, gerasis piemuo“.

Galiausiai tapo pėsčiųjų zona

Laisvės alėja pėsčiųjų zona tapo sovietmečiu. Nors eismo draudimas buvo numatytas dar 1953 m. miesto generaliniame plane, rimčiau alėjos perspektyva svarstyta tik 1973 m., kai tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną.

Rezultatas pasiektas palaipsniui – po poros metų eismas uždraustas vienoje alėjos pusėje, tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto gatvių (tuomet ji vadinosi V. Majakovskio). Dar po metų – kitoje, tarp I. Kanto ir Maironio gatvių.

„Tam tikra prasme sovietmečiu Laisvės alėja priminė pažangų vakarietišką gyvenimą. Čia stovėjo prekybos centras „Merkurijus“, veikė daugybė įstaigų, judėjo nemaži žmonių srautai“, – teigia V. Petrulis. Jo nuomone, iki tikro bulvaro pritrūko nedaug – gyvybingų lauko kavinių, tačiau valdžia tai draudė, nors ir neoficialiai. Esą jose bus išvogti indai…

1977 metais buvo parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, kuris galutinai įgyvendintas 1982 metais. Atnaujinant pėsčiųjų gatvę, nemažas dėmesys tada buvo skirtas grindiniui, mažosioms architektūros formoms, įrengtas kauniečių mėgstamas fontanas. Įrengiant alėjoje pėsčiųjų zoną, perdažyta daugelis jos pastatų fasadų, o pirmieji jų aukštai nutinkuoti vienos spalvos granito tinku.

Nuotraukos iš KTU Architektūros istorijos ir paveldo tyrimų centro archyvo.

KTU inf.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Ką veikti Kauno rajone? Kultūros ir sporto renginiai spalio 20-26 d.

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius. Vilnius jau krito: turime apginti Kauną ir Lietuvą

Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti

Studentai kviečiami į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių

Atnaujinti mokinių ir studentų bendrabučiams skirta 5,7 mln. eurų

Higiena, kuri telpa kišenėje – greitas sprendimas jūsų saugumui

Nuo pieninių dantų iki implantų – šypsenos istorija su „Altamedica“

Henriko Daktaro namą apšaudę bei sprogdinę nuteistieji tikisi švelnesnės bausmės

Stasys Buškevičius

S. Buškevičius. Vizija miestui: geresnė Lietuva prasideda Kaune

Sprendimas sumažinti Cichanouskajos fizinės apsaugos lygį sulaukė Kremliaus žiniasklaidos dėmesio

Babtų vaikai turės naują erdvę kūrybai, poilsiui ir bendrystei

„Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku” (2 Tim 4, 2), 29 eilinis sekmadienis

Baltarusijos pasienyje VSAT apgręžė 18 neteisėtų migrantų

Pergalę prieš Lietuvą EŽTT pasiekęs Misiūnas žada vėl skųsti prezidento sprendimą neskirti jo teisėju

Gimtadienį švenčiantis Landsbergis ragina atsispirti blogiui: Lietuvą nuodija melas

Prasidėjo Karinių oro pajėgų pratybos „Budrus sakalas“

Vingio parke rengiamas paramos bėgimas „In Memoriam“, skirtas mirusiems kariams atminti

KAM atstovė: dėl Rupšio dantų buvo vykdomas didelis tyrimas, Karo medicinos tarnyba neteikė duomenų

STT „čekiukų“ byloje pareiškė įtarimus Seimo nariui Martinaičiui

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas

Ekspertė pasidalino psichologiniais triukais, kurie pravers plečiant verslą JAV

Šiaulių mero Visocko byloje prokurorė pareiškė 54,7 tūkst. eurų ieškinį

Kaune, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai iš žmonių išviliojo apie 41,8 tūkst. eurų

Tautvydas Barštys. Diagnozė Lietuvos politikams

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus

Anduose rastas iki šiol nežinomos dinozaurų rūšies skeletas

Kada metas keisti čiužinį? Pagrindiniai ženklai

„Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos bus sakomos baigiamosios kalbos

Premjerė: apmaudu, kad kultūros bendruomenės protestai tęsis

Sinkevičius: kyšio neėmiau, Lobovas spekuliuoja vaikų tema

Kaišiadorių rajono tarybos narys M. Kuklierius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl UAB „Kaišiadorių vandenys“ veiklos

Tamašunienė apie priekaištus dėl partnerystės: socdemai, pasikvietę LLRA-KŠS į koaliciją, žinojo mūsų poziciją

Vaišvydavos bendruomenė kviečia pokalbiui prie kavos: kartu spręs vietos problemas

Seimo nariai nustojo net vaidinti rūpestį Lietuvos dirbančiaisiais

Prokuratūra: sprendimas pridėti 10 taškų prie VBE rezultatų prieštarauja įstatymams

SGD terminale įvykdyta pirmoji biometano virtualaus skystinimo operacija

Olekas apie Sabatausko sprendimą išstoti iš LSDP: geras, bet gal ankstyvas žingsnis

Siekiant kovoti su vėžiu ES, PSO ragina griežtinti alkoholio politiką

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

NATO nori laimėti?

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Ką veikti Kauno rajone? Kultūros ir sporto renginiai spalio 20-26 d.

2025-10-20
Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius. Vilnius jau krito: turime apginti Kauną ir Lietuvą

2025-10-20

Daug moterų bijo kalbėti apie savo kūną: gydytoja ginekologė paaiškina, nuo ko pradėti

2025-10-20

Studentai kviečiami į vaistines atsiimti kalio jodido tablečių

2025-10-20

Atnaujinti mokinių ir studentų bendrabučiams skirta 5,7 mln. eurų

2025-10-20

Higiena, kuri telpa kišenėje – greitas sprendimas jūsų saugumui

2025-10-20

Nuo pieninių dantų iki implantų – šypsenos istorija su „Altamedica“

2025-10-20

Henriko Daktaro namą apšaudę bei sprogdinę nuteistieji tikisi švelnesnės bausmės

2025-10-19
Stasys Buškevičius

S. Buškevičius. Vizija miestui: geresnė Lietuva prasideda Kaune

2025-10-19

Sprendimas sumažinti Cichanouskajos fizinės apsaugos lygį sulaukė Kremliaus žiniasklaidos dėmesio

2025-10-19

Babtų vaikai turės naują erdvę kūrybai, poilsiui ir bendrystei

2025-10-19

„Skelbk žodį, veik laiku ir nelaiku” (2 Tim 4, 2), 29 eilinis sekmadienis

2025-10-19

Baltarusijos pasienyje VSAT apgręžė 18 neteisėtų migrantų

2025-10-19

Pergalę prieš Lietuvą EŽTT pasiekęs Misiūnas žada vėl skųsti prezidento sprendimą neskirti jo teisėju

2025-10-18

Gimtadienį švenčiantis Landsbergis ragina atsispirti blogiui: Lietuvą nuodija melas

2025-10-18

Prasidėjo Karinių oro pajėgų pratybos „Budrus sakalas“

2025-10-18

Vingio parke rengiamas paramos bėgimas „In Memoriam“, skirtas mirusiems kariams atminti

2025-10-18

KAM atstovė: dėl Rupšio dantų buvo vykdomas didelis tyrimas, Karo medicinos tarnyba neteikė duomenų

2025-10-17

STT „čekiukų“ byloje pareiškė įtarimus Seimo nariui Martinaičiui

2025-10-17

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pagerbė Mažosios Lietuvos genocido aukas

2025-10-17

Ekspertė pasidalino psichologiniais triukais, kurie pravers plečiant verslą JAV

2025-10-17

Šiaulių mero Visocko byloje prokurorė pareiškė 54,7 tūkst. eurų ieškinį

2025-10-17

Kaune, Tauragėje ir Šiaulių rajone sukčiai iš žmonių išviliojo apie 41,8 tūkst. eurų

2025-10-17

Tautvydas Barštys. Diagnozė Lietuvos politikams

2025-10-16

Prokurorė: „Grigeo Klaipėda“ išleistų nuotekų užterštumas aplinkosaugines normas viršijo 166 kartus

2025-10-16

Anduose rastas iki šiol nežinomos dinozaurų rūšies skeletas

2025-10-16

Kada metas keisti čiužinį? Pagrindiniai ženklai

2025-10-16

„Grigeo Klaipėda“ byloje dėl Kuršių marių taršos bus sakomos baigiamosios kalbos

2025-10-16

Premjerė: apmaudu, kad kultūros bendruomenės protestai tęsis

2025-10-15

Sinkevičius: kyšio neėmiau, Lobovas spekuliuoja vaikų tema

2025-10-15

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos