Pirmadienį, minint Žalgirio mūšio dieną, greta Ramybės parko oficialiai atidengta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Tai mecenato dr. Prano Kiznio fondo dovana Kaunui. Į šventinį renginį susirinko gausus būrys kauniečių ir garbių kviestinių svečių. Idėjos autoriams ir įgyvendintojams įteikti 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklai.
„Ši diena – ypatinga. Lietuva drauge su Lenkija prisimena istorinę pergalę. Ši skulptūra atrado savęs vertą vietą čia, Kaune. Mūsų miestas visada buvo ir išliks lietuviškumo širdis – tikras patriotiškumo lopšys. Kiekviena tauta turi žinoti savo istoriją ir ją gerbti.
Neabejoju, kad Ukrainos sostinėje Kyjive sukurtas paminklas taps nauju traukos objektu. Tegul jis primena bendrą Lietuvos ir Lenkijos praeitį, įprasminą ligšiolinę kaimyninių šalių bendrystę ir drauge parodo tvirtą mūsų valstybių ryšį su broliška ukrainiečių tauta“, – linkėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Susirinkusiems sveikinimo žodį skyrė ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis neabejoja, kad paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Aleksandrui Jogailaičiui ne tik papuoš Laikinąją sostinę, bet ir gaivins, stiprins atmintį apie šią iškilią istorinę asmenybę.
„Simboliška, kad paminklas atidengiamas liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio dieną. Būtent su Aleksandro vardu galime sieti sparčią šalies raidą, po garsiosios pergalės. Jam teko užduotis stiprinti valstybingumą, skatinti teisinės ir rašto kultūros plėtrą, vakarietiško tipo miestų savivaldos augimą.
Spartesnę modernizaciją tada, kaip ir dabar, skatino Maskvos grėsmė. Aleksandras gynė Europos civilizacijos vertybes visoje LDK teritorijoje. Noriu padėkoti paminklo idėjos autoriams ir įgyvendintojams. Neabejoju, kad šiandien atidengiamas paminklas žadins susidomėjimą Aleksandro Jogailaičio epocha, skatins geriau pažinti turtingą Lietuvos istoriją ir ja didžiuotis“, – vaizdo sveikiname sakė šalies Prezidentas G. Nausėda.
Skulptūros mecenatas dr. Pranas Kiznis teigė, kad jį visada domino Lietuvos istorija tarp XV a. pabaigos ir XVI a. pradžios. Būtent šis laikotarpis sutapo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo metais.
„Istorija – mano hobis, pomėgis. Visada stabtelėdavau ties Lietuvos istorijos XV a. pabaiga ir XVI a. pradžia. Šis laikotarpis kaip tik sutapo su Aleksandro Jogailaičio valdymo metais. Atkreipė dėmesį ir žavėjo tai, kad jis atgaivino LDK suverenitetą ir pasiekė lygias sąlygas bendros valstybės kūrime su Lenkija.
Pagrindinė vertybė, kurią ir Aleksandras po savęs paliko – valstybės valdymo tobulinimas. Pakantumas iš tiesų yra tai, kas ne taip dažnai pasitaikė mūsų istorijoje. Lietuvos istorijos išsaugojimas yra kiekvienos kartos darbas. Didžiausia vertybė – mūsų valstybė, istorinė atmintis. Ją ir norisi pagerbti, pratęsti ateities kartoms“, – sakė mecenatas dr. Pranas Kiznis.
Bronzinę istorinės asmenybės skulptūrą Ukrainos sostinėje Kyjive išliejo skulptoriai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas, sukūrę dešimtis darbų gimtinėje ir įvairiuose Europos miestuose. Vienas jų – Kauno pilies prieigas puošianti Vyčio skulptūra „Laisvės karys“. Ji jau seniai pelniusi kauniečių ir miesto svečių simpatijas. Skulptoriai neslepia, kad Lietuva jiems tapo antrąja tėvyne.
„Labai noriu padėkoti už Ukrainos palaikymą šią sunkią valandą. Paskutiniu metu Lietuva mums tapo kaip tėvynė. Turėjome bendrus karalius, kultūrą. Turime bendrą tradiciją. Šitas paminklas tai visada primins. Noriu labai padėkoti visiems prisidėjusiems prie šio projekto.
Ateities kartos spręs valstybių likimą. Labai svarbu, kad ateities kartos didžiuotųsi ir žinotų savo istoriją. Šis paminklas gimė karo pragare, vykstant apšaudymams ir nuolatos susiduriant su elektros trūkumu. Simboliška, nes priešas tas pats, kuris buvo ir seniau. Mes neturime teisės perduoti karo estafetės ateities kartoms. Tik kartu galime nugalėti. Nugalėjome tada, nugalėsime ir dabar“, – neabejojo Kaune viešėjęs vienas iš skulptūros autorių Olesius Sydorukas.
Istorikų teigimu, Aleksandras Jogailaitis XV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje įnešė reikšmingų pokyčių puoselėjant valstybingumą, išsaugant ir įtvirtinant lietuvių kalbą.
Istoriniuose šaltiniuose minimas jo rūpestis Kauno parapija bei Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika. Jo tėvas, LDK valdovas Kazimieras Jogailaitis, Kaunui yra suteikęs vieną seniausių privilegijų, kuria patvirtino ir praplėtė miesto teises.
Monumento įrengimo projektą parengė architektas Kęstutis Mikšys. Jam, taip pat mecenatui dr. Pranui Kizniui, Lietuvos garbės konsului Luhansko srityje Robertui Gabului bei paminklo autoriams Olesiui Sydorukui ir Borisui Krylovui įteikti 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklai. Kyjivo liejyklos „Sayamat“ direktorius Igoris Dovidovas apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Ukrainos nacionalinės gvardijos vadams bei pilietiškiems ukrainiečiams skirtos mero Visvaldo Matijošaičio padėkos.
