19 klausimų žemės ūkio ministrui ir atsakymai į juos

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas iš Seimo narių sulaukė 19 klausimų dėl situacijos šalies žemės ūkyje.

„Bet kuris naujas ministras pirmuosius metus vykdo savo pirmtakų projektus, todėl dauguma klausimų bei teiginių, nors ir pagrįsti, yra ilgalaikės žemės ūkio politikos pasekmė. Labai vertinu tai, kad man tenka atsakomybė planuoti būsimos finansinės perspektyvos priemones. Tai – svarbus dokumentas, kuris, be abejonės, sulaukia daug dėmesio ir aistrų“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Pateikiame klausimus, kuriuos uždavė Žemės ūkio taryba ir Seimo nariai, bei išsamiai į juos atsakome.

1. Ar Žemės ūkio ministerijos vadovybė nuo pirmųjų darbo dienų dirbtinai nekūrė iki šiol nebūdingas kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomenėmis?

Žemės ūkio ministras šiemet patvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašą, Ekspertų atrankos į sudaromų kolegialių organų veiklą tvarkos aprašą bei Partnerių ir ekspertų etikos kodeksą. Taip apribotos galimybės daryti tiesioginį poveikį ministerijos darbuotojams, o atstovų atrankos taisyklės yra vienodos visiems.

ŽŪM bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir ekspertais tvarka paremta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupciniu vertinimu bei Lobistinės veiklos įstatymu, gerąja kitų institucijų praktika.

Ministerija nuolat organizuoja ir dalyvauja susitikimuose su mokslininkais, žemdirbiais, įvairiomis asociacijomis. Pats ministras šiais metais turėjo apie 100 susitikimų su socialiniais partneriais, ūkininkais, įmonių ir įstaigų atstovais. Visi ministro susitikimai būna anonsuojami jo darbotvarkėse, kurios skelbiamos viešai.

2. Kodėl ES valstybėms narėms rengiant savo BŽŪP strateginius planus, organizuojant išsamias ir skaidrias konsultacijas su ekonominiais ir socialiniais partneriais, LR žemės ūkio ministerija tik imituoja konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda dėl naujojo BŽŪP priemonių? Kiek siūlymų iš žemdirbių savivaldos buvo sulaukta ir kiek buvo atsižvelgta?

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija rengia BŽŪP strateginį planą, o diskusijos su partneriais pradėtos nuo pat plano rengimo pradžios. Į konsultacijas dėl šio plano ministerija partnerius kviečia pagal konkrečią temą ar sritį.

Rengdama Strateginį planą, ŽŪM 2019-2021 m. organizavo kelias dešimtis viešų diskusijų – konsultacijų. Be šių viešų konsultacijų buvo vykstama arba dalyvaujama nuotoliniu būdu ir atskirų asociacijų pasitarimuose.

Nuo rugsėjo vyko dar apie 20 atskirų diskusijų dėl Ekoschemų modelio, kuris yra Strateginio plano dalis, su Žemės ūkio rūmais, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Vaisių ir daržovių augintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos neariminės žemdirbystės asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais ir kitais. Diskusijos ir susitikimai vyksta ir šiuo metu.

Su socialiniais partneriais įvertinome, kad visi GAAB‘ai neviršija Europos Komisijos reikalavimų, radome kompromisus dėl vandens apsaugos juostų prie melioracijos griovių, augalų kaitos, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo, kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje.

Ūkininkų pasiūlymai – žolinė danga sodų tarpueiliuose, pievų priežiūra įtraukiant ekstensyvų ganymą, posėlis, įsėlis, tarpinės kultūros ariamoje žemėje bei kiti jau yra įtraukti į ministerijos rengiamas ekoschemas.

3. Kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu Žemės ūkio ministerija perleidžia aplinkosauginių žemės ūkio priemonių kūrimo kompetencijas Aplinkos ministerijai, tokiu būdu iššaukdama žemdirbių nepasitikėjimą ir priešiškumą šių priemonių atžvilgiu, kai būtų galima sėkmingai išnaudoti šalies žemės ūkio ir mokslo potencialą bei konkurencines galimybes?

Klimato kaitos valdymo politika ir yra Aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau ŽŪM lygiateisiais pagrindais dalyvauja susijusių priemonių kūrime bei derinime ir aktyviai ieško ūkininkams palankiausių sprendimų.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė memorandumą, siekdami sustiprinti dviejų ministerijų bendradarbiavimą ir kompetencijas agroaplinkosaugos srityje.

Agroaplinkosaugos priemones kuria kartu abi ministerijos, nuosekliai bendradarbiaudamos su mokslo įstaigomis. Todėl išnaudojamas ne tik žemės ūkio, bet ir aplinkosaugos bei kitų sričių mokslo potencialas.

4. Kodėl Žemės ūkio ministerija deramai neatstovauja Lietuvos žemės ūkio interesams prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio klimatui mažinimo? Kodėl vengiama įsijungti į ŠESD’o emisijų iš žemės ūkio vertinimą? Kodėl ignoruojami konstruktyvūs socialinių partnerių pasiūlymai dėl nacionalinės apskaitos metodikos sukūrimo?

Seimas Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę patvirtino šią vasarą, o tarpinstitucinės diskusijos prasidėjo sausį. ŽŪM visais derinimo etapais teikė pastabas darbotvarkės rengėjams. Darbotvarkėje žemės ūkio sektoriui numatyti mažiausi tikslai, palyginti su kitais sektoriais.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje  žemės ūkio sektoriui keliamas tikslas ŠESD mažinti 11 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m., yra mažiausias iš visų Lietuvos sektorių. Bendras nacionalinis tikslas visiems sektoriams kartu siekia 25 proc. Be to, dalį šių įsipareigojimų bus galima dengti anglies absorbcijų sprendiniais, tokiais, kaip durpžemių ir šlapynių atkūrimas, kuriems skirta 16 mln. eurų iš RRF fondo.

Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja visuose su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo jai susijusiuose politikos formavimo procesuose, kur atstovauja tiek žemės ūkiui, tiek plačiajai visuomenei.

Nacionalinę ŠESD apskaitą vykdo ir ataskaitas rengia Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis, pirmiausia – Aplinkos apsaugos agentūra. Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje ŽŪM iniciatyva buvo įtrauktas uždavinys „vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu“, taip įsipareigojant šį klausimą spręsti intensyviau. Šiuo metu jau pradėti parengiamieji darbai siekiant įgyvendinti šį uždavinį, įskaitant esamų duomenų vertinimą ir metodologijos kūrimą.

5. Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra numatytas pakankamas finansavimas Žaliojo kurso įgyvendinimui, o iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės žemės ūkiui lėšų iš viso nebuvo skirta?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui finansuoti iš viso yra numatyta 4,2 mlrd. eurų, iš jų privalomiems įsipareigojimams siekiant Žaliojo kurso (už aukštesnių nei privaloma agroaplinkosauginių praktikų taikymą, taip pat aplinkosaugos ir klimato tikslams) – 1,24 mlrd. eurų. Šiuo metu su socialiniais partneriais vyksta diskusija, kaip šios lėšos bus paskirstomos.

ŽŪM žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš Atsigavimo fondo (RRF) siekė gauti 124 mln. Eur. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui.

Sprendimą dėl lėšų skyrimo priėmė Vyriausybė – pasirinkome prioritetus, kuriems reikia esminės transformacijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė, pavyzdžiui, švietimą.

Be to , žemės ūkio sektoriui atsivėrė kitos papildomo finansavimo galimybės. Viena tokio Vyriausybės sprendimo priežasčių yra ta, kad žemės ūkis turi kitą programą – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje Lietuvos žemės ūkiui numatyti 139,9 mln. Eur. Vis dėlto, daliai ŽŪM iniciatyvų buvo pritarta – 16 mln. Eur skirta RRF priemonei „ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas“ (šlapynių atkūrimui).

Investicijos į pelkių ir šlapynių atstatymo priemones sudarys sąlygas pasiekti žemės ūkio sektoriui keliamus klimato neutralumo tikslus, absorbuojant ŠESD emisijas. Jeigu šios priemonės nebūtų, reikėtų diskutuoti apie „žaliojo“ dyzelino akcizų didinimą.

Be to, iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo Lietuvai skirta 8 mln. eurų neariminės žemdirbystės plėtrai, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą Lietuvos žemės ūkyje. Šias lėšas Lietuva turėtų gauti dar šiemet.

6. Kodėl pesticidų ir trąšų mažinimui pasiekti nenumatytas joks finansavimas, iš kokių lėšų bus finansuojama Vyriausybės programoje numatyta ekologinių ūkių plėtra?

Žemės ūkio ministerijos rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane ekologinių ūkių plėtra didžiąja dalimi bus finansuojama BŽŪP lėšomis, jas kofinansuojant nacionalinėmis.

Apie 10 proc. viso 2023–2027 m. finansinio voko – 405 mln. Eur – bus skirti ekologiniam ūkininkavimui plėtoti. Iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui (iš Kaimo plėtros lėšų) ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą (iš tiesioginės paramos lėšų).

7. Ar bus skirta parama žemdirbiams, atsisakant naudoti dyzeliną grūdų džiovinimui ir perėjimui prie alternatyvių energijos šaltinių, kaip antai, Latvija grūdų džiovinimui jau naudoja dujas.

Dėl paramos žemdirbiams pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių šiuo metu svarsto trys ministerijos – Energetikos, Aplinkos ir Žemės ūkio. Galimai parama energijos šaltinių diversifikavimui galėtų būti skirta iš ministerijų administruojamų ES struktūrinių fondų ir kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, Modernizavimo fondo.

Modernizavimo fondas galėtų būti vienas iš šaltinių, jeigu pereinant prie alternatyvių energijos šaltinių padidėtų energijos naudojimo efektyvumas, pavyzdžiui, kaip kurą naudojant biodujas, į kurių sudėtį būtų įmaišoma biometano.

8. Iki 2027 m. Lietuvos žemdirbiai ir toliau gaus vienas mažiausių tiesioginių išmokų Europos Sąjungoje, geriausiu atveju šiek tiek artėsime prie 90 procentų ES tiesioginių išmokų vidurkio. Investicijoms lėšų bus skirta 15 procentų mažiau. Neramu, kad ES šalims paliekama teisė perkėlinėti lėšas BŽŪP tarp ramsčių. Taip labai paprastu būdu sudaromos galimybės finansiškai pajėgesnėms ES šalims narėms pasididinti kaimo plėtros vokus bei tuo pačiu paremti investicijas kaimo vietovėse iš nacionalinių biudžetų. BŽŪP reglamentai leidžia nacionalinėms vyriausybėms iki 25 proc. prisidėti prie Kaimo plėtros programos nacionalinėmis lėšomis. Jei Lietuva vėl neras politinės valios adekvačiam kaimo plėtros priemonių kofinansavimui, Lietuvos ūkininkams gali tapti neįmanoma konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais dėl nevienodo investicijų rėmimo masto. Ar žemės ūkio ministrui žinoma ši problema ir kaip planuojama ją spręsti?

Išorinė tiesioginių išmokų konvergencija (visų šalių narių išmokų artėjimas prie ES vidutinio dydžio) Lietuvos žemės ūkio sektoriui yra vienas svarbiausių klausimų derybose dėl daugiametės finansinės perspektyvos.

Dar prieš Lietuvai stojant į ES tiesioginių išmokų voko formavimą nulėmė 2000-2002 m. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus rodikliai, tokie kaip derlingumas, deklaruotas plotas, primilžis, ariamos žemės plotas ir kiti. To laikotarpio statistiniai žemės ūkio rodikliai buvo itin maži ir nutolę nuo ES senbuvių, o tai nulėmė, kad pirminis suderėtas finansinis tiesioginių išmokų vokas Lietuvai (Latvijai ir Estijai taip pat) buvo gana nedidelis, tačiau kitą lėšų dalį buvo galima papildyti iš papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (PNTI).

Lietuvos įstojimas į ES sutapo su reformuota BŽŪP, kuomet tiesiogines išmokas pradėta atsieti nuo gamybos apimčių, o tai nulėmė, kad tolimesnėse derybose formuojant tiesioginių išmokų voką jau nebuvo vertinami gamybiniai rezultatai, o tik istorinis principas ir deklaruotas tinkamas paramai gauti hektarų skaičius.

Todėl didelę įtaką turėjo derybinės galios tarp visų ES šalių ir ES mastu, o vienos mažiausių tiesioginės išmokos visą laiką buvo Lietuvos skauduliu.

Kalbant apie 2021-2027 m. finansinį laikotarpį, pirminis EK pasiūlymas Lietuvai būtų numatęs tik labai neženklų artėjimą prie ES vidurkio (2025 m. būtų pasiektas tik 198 EUR/ha lygis). Tačiau ilgos ir sunkios derybos davė vaisių ir atsirado papildoma sąlyga, kuri iš esmės galiotų tik Baltijos šalims, t. y.  visose valstybėse narėse 2022 m. vidutinis išmokos dydis už hektarą turi būti bent 200 eurų.

Toks derybinis rezultatas, nors Lietuva ir siekė daugiau, nulėmė, kad vidutinis metinis tiesioginių išmokų vokas (2021-2027 m.) padidėjo daugiau nei 30 proc., o 2023-2027 m. laikotarpiui sudarys daugiau nei 3 mlrd. eurų.

Parama kaimo plėtrai (KP)mažėjo visoms šalims narėms, tarp jų – ir Lietuvai. 2023-2027 m. kaimo plėtros lėšos (977,7 mln. eurų) bus papildytos ir nacionalinio biudžeto lėšomis, preliminariais vertinimais apie 274 mln. eurų, o tai sudarys apie 22 proc.

2021-2022 m. Lietuvai papildomai yra numatytos ekonominio atsparumo (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė – EURI) lėšos, kurios sudaro 139,9 mln. eurų. Vertinant KP lėšų kartu su EURI lėšomis pokytį, sumažėjimas sudarytų tik apie 4 proc.

Nors EURI lėšoms nėra numatomas privalomas nacionalinis kofinansavimas, Žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad minėtos lėšos būtų papildytos ir nacionalinio biudžeto lėšomis.

9. Abejonių kelia Lietuvos ŽŪM pasirinktos GAAB reikalavimų įgyvendinimo priemonės, kurios, tikėtina, ne vieną ūkį nustums bankrotą, nevaldomai didės maisto kainos (tą patvirtina ir Europos Parlamento užsakymu atlikta Žaliojo kurso analizė), dar labiau suaktyvės kaimiškų regionų tuštėjimas ir pan. Tokioje situacijoje atsidūrę žemdirbiai neįstengs įgyvendinti klimato kaitos priemonių, todėl, tikėtina, nacionaliniai tikslai nebus pasiekti. Lietuva beviltiškai atsilieka rengdama naujo finansinio laikotarpio Strateginį planą, iki metų pabaigos liko vos mėnuo, o dar nėra suderinta strategija. Kada žemės ūkio ministras planuoja parengti finansinio laikotarpio Strateginį planą?

Lietuva rengti strateginio plano nevėluoja ir iš kitų šalių neišsiskiria. Tik dvi valstybės – Estija ir Airija – deklaravo, kad baigė rengti strateginius planus. Bet su jomis lyginti nereikėtų, nes ariamosios žemės proporcija šių šalių žemės ūkyje yra gerokai mažesnė nei Lietuvoje. Žaliasis kursas iš esmės nukreiptas į pokyčius ariamojoje žemdirbystėje.

Rengimo procesą visose šalyse lėtina patvirtintų ES teisės aktų nebuvimas. Tik šių metų vasarą ES Ministrų Taryba ir Parlamentas susitarė dėl privalomųjų įsipareigojimų „Žaliojo kurso“ link. Po jų ministerija intensyviai pradėjo derybas ir su socialiniais partneriais dėl agroaplinkosauginių priemonių.

Didžiąją dalį strateginio plano jau esame parengę – preliminarų finansinį planą, SSGG analizę, poreikius, intervencines priemones. Esami tikri, kad planą pateiksime laiku – iki šių metų pabaigos.

Ypač jeigu ir toliau vyks konstruktyvios diskusijos su socialiniais partneriais, žemdirbių savivalda, mokslininkais dėl Ekoschemų, GAAB‘ų ir Valdymo reikalavimų. Dėl daugelio Strateginio plano dalių jau yra įvykę susitikimai tiek su socialiniais partneriais, mokslininkais, tiek su EK geografinių padalinių atstovais.

Vertiname įvairių asociacijų pasiūlymus, nors tai nereiškia, kad visi jie yra priimtini ir turi būti įgyvendinti.

Įvertinome, kad visi GAAB‘ai neviršija Europos Komisijos reikalavimų. Radome kompromisus dėl vandens apsaugos juostų prie melioracijos griovių, augalų kaitos, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo, kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje.

Ūkininkų pasiūlymai – žolinė danga sodų tarpueiliuose, pievų priežiūra įtraukiant ekstensyvų ganymą, posėlis, įsėlis, tarpinės kultūros ariamoje žemėje bei kiti jau yra įtraukti į ministerijos rengiamas ekoschemas.

Daugiau informacijos apie Strateginio plano rengimą rasite čia.

Esą pražūtingi žemės ūkiui įsipareigojimai ir maisto kainų didėjimas bei neprieinamumas, kurį lems drastiški ribojimai, yra mitas, kurį kuria pesticidų, trąšų gamintojai ir tos stambių ūkininkų organizacijos, iš kurių nuo šiol bus reikalaujama prisiimti didesnę atsakomybę už mūsų aplinkos ir maisto kokybę.

Mišrių ūkių, kurie Lietuvoje dominuoja, veikla šiandien jau atitinka Žaliojo kurso tikslus, todėl jie reikšmingo poveikio nepatirs arba nesunkiai atitiks reikalavimus. Aukštesni reikalavimai bus taikomi monokultūriniams ūkiams, tarp kurių Lietuvoje dominuoja grūdų augintojai. Tačiau du trečdalius grūdų derliaus Lietuva eksportuoja, dėl to poveikis vartotojų maisto kainoms bus ribotas.

10. Situacija kiaulininkystės sektoriuje pastaruoju metu kelia didelį susirūpinimą, stebimas nacionalinę kiaulininkystę puoselėjančių kiaulių laikytojų ir kiaulių mažėjimas, pašarų ir energetikos kainų augimas, nekontroliuojamas kiaulių pirkimo kainų mažėjimas, lietuviškos skerdienos skerdimo įmonėse mažėjimas, kiaulienos iš užsienio importo didėjimas, tuo tarpu ES šalyse kiaulininkystės skaitlingumo rezultatai išlieka nepakitę. Kokios priemonės bus naudojamos padėčiai gerinti?

Vyriausybei praėjusią savaitę buvo pateikta pakeista COVID-19 paramos kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriui koncepcija, kuri dar šiais metais galėtų suteikti papildomą paramą nukentėjusiems sektoriams.

Lietuvos žemės ūkio ministras ėmėsi lyderystės Europos Komisijoje dėl valstybės pagalbos išplėtimo kiaulininkystės sektoriui, o Lietuvą palaiko dar 13 šalių. To rezultatas – Europos Komisija pratęsė valstybės pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams laikotarpį ir padidino maksimalios pagalbos ribas, o tai reiškia, kad vien kiaulininkystės sektorių Lietuva galės papildomai paremti daugiau kaip 2 mln. Eur.

Lietuva taip pat ruošia prenotifikaciją milijoninei paramai kiaulininkystės sektoriui dėl rinkos sutrikdymų. Jei tam bus pritarta, paramą ūkininkai gautų kitų metų vasario – kovo mėn.

Pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu investicijoms į žemės ūkio valdas kiaulininkystės sektoriui numatyta daugiau nei 20 mln. Eur investicinės paramos.

11. Paukštienos sektorius buvo vienas iš lyderių, aprūpindavęs vietinę rinką, eksportavęs paukštieną bei paukštienos ir kiaušinių pusfabrikačius. Per 2021 metų devynis mėnesius gamyba šiame sektoriuje sumažėjo 20 procentinių punktų, lyginant su 2020-ųjų metų tuo pačiu devynių mėnesių laikotarpiu. Kokių veiksmų šiuo klausimu ėmėsi Žemės ūkio ministerija?

Paukštininkystės sektoriaus situacija buvo aptarta KRK posėdyje. Vyriausybei praėjusią savaitę buvo pateikta pakeista COVID-19 paramos kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriui koncepcija, kuri dar šiais metais galėtų suteikti papildomą paramą nukentėjusiems sektoriams.

Europos Komisija pratęsė valstybės pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems sektoriams laikotarpį ir padidino maksimalios pagalbos ribas.

Pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu investicijoms į žemės ūkio valdas paukštininkystės sektorių turėtų pasiekti daugiau nei 20 mln. Eur investicinės paramos.

12. Kokiomis priemonėmis bus skatinamas gyvulininkystės sektorius?

Be tiesioginių išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas, gyvulininkystė remiama per susietąją paramą – išmokos skiriamos už mėsinius galvijus, pienines karves, avis ir ožkas.

Per 2014-2020 m. laikotarpį susietajai paramai buvo skirta per 400 mln. Eur, iš kurių gyvulininkystės sektoriui atiteko daugiau nei 280 mln. Eur. 2023-2027 m. laikotarpiu gyvulininkystės sektorių remiant susietąja parama planuojama skirti 336,3 mln. Eur – 68 proc. daugiau nei praeitame laikotarpyje.

Kaip ir dabartiniame laikotarpyje, taip ir naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu planuojama mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Ši parama mokama tiesioginių išmokų forma už karves žindenes, pieną, ėriavedes ir bulius. Iš viso 2023-2027 m. gyvulininkystės sektoriui remti planuojama skirti apie 120 mln. Eur nacionalinės paramos.

2023-2027 m. investicijoms į žemės ūkio valdas ir perdirbimą (įskaitant finansines priemones) yra planuojama skirti apie 350 mln. Eur, kurių didžioji dalis taip pat planuojama gyvulininkystės sektoriui. Taip pat planuojamos ir kitos kaimo plėtros programos (jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, smulkiųjų ūkininkų rėmimas ir kt.), kuriuose gali dalyvauti tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės krypties ūkiai.

Pereinamuoju 2021-2022 m. laikotarpiu gyvulininkystės sektoriui yra numatyta daugiau nei 100 mln. Eur investicinės paramos.

13. Kodėl su žemės ūkiu susijusios studijos ir analitiniai tyrimai užsakomi ne mūsų universitetuose ir institutuose, o abejotinos kompetencijos ir pasitikėjimo nekeliančiose viešosiose įmonėse, kaip antai VŠĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“, VŠĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“?

2021 m. Žemės ūkio ministerija finansuoja 25 mokslinius ir taikomosios veiklos projektus. Projektus vykdo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (6 moksliniai darbai), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (2), Gamtos tyrimų centras (3), Vytauto Didžiojo universitetas (10), Klaipėdos universitetas (2) ir Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas (2).

Tyrimo „Žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo įvertinimas ir didinimas ekstremalių situacijų ir krizių sąlygomis“ viešasis pirkimas vykdytas ir vienintelis VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ pasiūlymas įgyvendinti projektą pateiktas 2020 m., vadovaujant žemės ūkio ministrui A. Palioniui. Šiais metais projektas įgyvendintas.

VŠĮ Aplinkos apsaugos politikos centro ir VšĮ Baltijos aplinkos forumo ekspertai yra ekspertų grupės ESTEP, atrinktos viešųjų pirkimų būdu ir atliekančios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano išankstinį (ex-ante) vertinimą bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, partneriai. Jie vertins iškirtinai tik aplinkosauginę plano dalį ir tai yra mažoji darbo ir biudžeto dalis.

14. Vienu iš aštuonioliktosios Vyriausybės programos prioritetų numatytos „tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos sistemos“. Vyriausybės planuose numatoma didelį dėmesį skirti darniai Lietuvos regionų plėtrai, kas neįmanoma be aukštos kvalifikacijos, naujausias žemės ūkio verslo tendencijas ir inovacijų galimybes žinančių specialistų. Kodėl Žemės ūkio ministerija nerodo jokios iniciatyvos aukštos kvalifikacijos specialistų rengimui bei esamų specialistų perkvalifikavimui, kai akivaizdžiai matoma, kaip regionuose nebeliks agronomų, hidrotechnikų, žemės ūkio gyvulininkystės specialistų ir kitų itin svarbių žemės ūkiui specialistų?

Žemės ūkio ministerija, siekdama skatinti žemės ūkio specialistų rengimą ir pasirinkimą studijuoti su žemės ūkiu, maisto ūkiu, veterinarijos ir kaimo plėtros sritimis susijusias programas, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. 2021 m. tikslinės skatinamosios stipendijos skirtos 104 studentams, studijuojantiems 7 aukštosiose mokyklose. 2020 m. 100 tokių stipendijų skirta tik dviejų universitetų studentams.

15. Ar įvertintos rizikos dėl Vyriausybei pavaldžios institucijos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) – pavaldumo keitimo? Ar nemanote, kad sudėtingi ir gremėzdiški valstybiniai aparatai kelia grėsmę ekstremalių situacijų valdymui ir skubiam reagavimui užkrečiamųjų gyvūnų krizių metu?

Sprendimą dėl įstaigos pavaldumo inicijavo Žemės ūkio ministerija, pritarė Vyriausybė, o priims Seimas. VMVT iš Vyriausybės pavaldumo perkėlus į Žemės ūkio ministerijos pavaldumą tai padėtų daug greičiau reaguoti krizinėse situacijose.

VMVT pakeitus statusą sumažėtų asignavimų valdytojų skaičius ir dėl to palengvėtų valstybės biudžeto planavimo, vykdymo ir vertinimo procesas, atsirastų daugiau galimybių atsižvelgti į žemės ūkio srityje planuojamus veiklos rezultatus. Be to, būtų paprasčiau, esant poreikiui, skirti papildomų lėšų VMVT.

Ir šiuo metu VMVT yra priskirta prie Žemės ūkio ministerijos valdymo srities, o ne prie Vyriausybei atskaitingų institucijų, o pati VMVT struktūra nuo pavaldumo nepriklauso.

16. Žemdirbių visuomenėje įvedama destrukcija, kai tik viena žemdirbių organizacija – LR žemės ūkio rūmai – gauna valstybinį finansavimą, todėl LR žemės ūkio rūmai gina ne žemdirbių interesus, o Žemės ūkio ministerijos vykdomą politiką. Tai kelia įtampą ir susiskaldymą žemdirbių visuomenėje. Ar žemės ūkio ministras mato lygiaverčio valstybinio finansavimo galimybę visoms žemdirbius atstovaujančioms organizacijoms?

Žemės ūkio ministras tokią situaciją paveldėjo. LR Žemės ūkio rūmų veikla finansuojama iš valstybės biudžeto nuo maždaug 1993 metų, kai buvo priimtas Žemės ūkio rūmų įstatymas. 

Žemės ūkio ministro pozicija yra tokia, kad visi socialiniai partneriai (asociacijos) turėtų galimybes ir vienodas sąlygas dalyvauti projektiniuose konkursuose dėl finansavimo. Toks būdas būtų skaidresnis ir sąžiningesnis. Ta linkme jau yra keičiami teisės aktai, reglamentuojantys paramą žemdirbių savivaldos atstovams finansuoti.

17. Kodėl, pasibaigus didžiausiam leistinam ES pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsėsi net trejus metus, Jūs atsisakėte bendrauti su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), bet susitikote su Žemės ūkio rūmų atstovais? Susitikime buvo nuspręsta 9 milijonus eurų nenašioms žemėms skirtas lėšas išskirtinai paskirti geroms žemėms, taip padarydamas didelę žalą ūkininkams. Žemės ūkio ministre, iki šiol neatsakėte, kodėl taip pasielgėte su 20 tūkstančių žemdirbių ir per visus metus nė karto nesiteikėte susitikti su LNŽNA, tokiu būdu ignoruodamas visus žemdirbius?

Lėšos vietovėse, išskirtose pagal gamtinių kliūčių intensyvumą (remiantis vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais), mažinamos ar perskirstytos nebuvo, o išmokų dydžiai, nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje ir patvirtinti žemės ūkio ministro 2015 m., nesikeitė nuo 2018 metų ir iki 2021 m. išliko tokie patys.

Nuo programos laikotarpio pradžios (2014 m.) iki 2021 m. lėšų suma, skirta įsipareigojimams pagal priemonę ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, didėjo. Tam, kad būtų užtikrintas šių vietovių finansavimas, į Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą papildomai buvo perkelta 50 mln. Eur iš tiesioginių išmokų voko, prie jų papildomai pridedant 42,4 mln. Eur nacionalinio finansavimo. Tokiu būdu šioms žemėms finansuoti suformuotas net 416,5 mln. Eur biudžetas, t. y. net 18 proc. visų kaimo plėtros lėšų. Kvietimams teikti paraiškas 2020 m. skirta paramos suma – 45 mln. Eur, o 2021 m. – 47 mln. Eur.

18. Ar dėl žemės ūkio srities kompetencijos trūkumo žemės ūkio ministro politinio asmeninio pasitikėjimo komandoje ir tik pačiam ministrui asmeniškai suprantamų klausimų sprendimo, Jūsų vykdoma veikla nesikerta su viešais ir privačiais interesais, piktnaudžiavimu tarnyba, tokiu būdu keliant grėsmę svarbių žemės ūkio sektorių egzistavimui?

Žemės ūkio ministrą, įvertinus jo kompetenciją, patirtį ir viziją, Ministrės Pirmininkės teikimu skyrė Prezidentas. Nėra pagrindo abejoti jų vertinimu ir suteiktu politiniu pasitikėjimu.

Žemės ūkio ministro politinio pasitikėjimo komandoje dirba kompetentingi asmenys, baigę Žemės ūkio universitetą, prestižinį Wageningeno universitetą, dirbę Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje ir kitose įstaigose, turintys patirties tiek ekonomikos, tiek politikos ir aplinkos apsaugos bei žemės ūkio srityse. Be to, artimiausiu metu ministro politinę komandą dar sustiprins ūkininkai – praktikai.

Kaltinimas dėl privačių interesų yra labai rimtas ir turėtų būti pagrįstas konkrečiais faktais, tačiau jie nėra pateikti.

19. Ar Jūsų, kaip žemės ūkio ministro nesugebėjimas matyti šalies žemės ūkio sektorių nacionalinio saugumo kontekste, suvokiant jį kaip pagrindinį maisto tiekėją, užtikrinantį jo prieinamumą visiems šalies gyventojams, ar impulsyviai priimami sprendimai, neįvertinus būsimų rezultatų pasekmių, taip pat Jūsų negebėjimas komunikuoti ir reaguoti ne tik į žemdirbių organizacijų, bet ir į savo paties sušauktos visuomeninių patarėjų tarybos raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, nemanote, kad esate ta skatinamoji priežastis (akstinas), kai nesprendžiamos žemės ūkio problemos virsdavo ūkininkų streikais, kelių blokadomis? Ar jausdamas atsakomybę tokiu sudėtingu šaliai metu, kai Vyriausybei sunkiai sekasi suvaldyti pandemijos krizę, o migrantų problemos jau prisišaukė nepaprastosios padėties įvedimą, nežadate atsistatydinti iš žemės ūkio ministro pareigų ir netrukdyti Vyriausybei įgyvendinti nusibrėžtas žemės ūkio politikos gaires bei strategiją?

Ministras jaučia didelę atsakomybę Lietuvoje įgyvendinti Žaliąjį kursą, padėti ūkininkams prisitaikyti prie naujų sąlygų ir reikalavimų, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje ir suderinus su pačiais ūkininkais. Sprendimai nėra priimami impulsyviai – diskusijos dėl būsimojo finansinio laikotarpio Strateginio plano su socialiniais partneriais, mokslininkais, ūkininkais vyksta nuo 2019 metų, o šiemet yra itin intensyvios.

Jausdamas Ministrės Pirmininkės ir visų valdančiosios koalicijos partnerių palaikymą, žemės ūkio ministras ir toliau dirbs įgyvendindamas Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje.