Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė savo turinio išvystymo lygiu lenkia tokius miestus kaip Tokijas, Singapūras, Šanchajus ar Londonas. Šios savivaldybės svetainė, lyginant su kitais Lietuvos miestais yra skaidriausia ir brandžiausia, tačiau Panevėžio – patogesnė vartotojui. Apskritai, visų Lietuvos miestų savivaldybių svetainių didžiausias trūkumas – jos nėra labai „draugiškos“ lankytojams.
Tokias išvadas pateikė Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Gediminas Marcinkevičius, atlikęs Lietuvos miestų savivaldybių svetainių turinio vertinimą. Apie doktorantūros studijas svarstantis viešojo administravimo magistrantas teigia, jog savivaldybėms tyrimo išvados kol kas nebuvo pateiktos, nors, studento manymu, jos būtų labai vertingos.
„Pirmą kartą savivaldybių svetainių turinio vertinimą atlikau 2014-aisiais, todėl buvo įdomu jį pakartoti po dvejų metų. Savivaldybės investuoja į interneto svetainių tobulinimą, kai kurios net turi atskirus IT skyrius, todėl savivaldybių turinio išvystymo lygis nuolatos kinta“, – teigia G. Marcinkevičius.
Jaunasis tyrėjas mano, kad aukštus įvertinimus jo atliktame tyrime gavusios Lietuvos savivaldybės būtų konkurencingos ir tarptautinėje arenoje: „Pavyzdžiui, geriausiai Lietuvoje įvertinta, Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainė tarptautiniame interneto svetainių vertinime užima 10-ąją vietą (iš viso tiriamas 100 miestų savivaldybių interneto svetainių turinys).“
Geriausiai įvertinta – Vilniaus miesto savivaldybė
Studentas savo tyrimui naudojo pagal tarptautinių ekspertų siūlomas metodikas sudarytą klausimyną. Buvo vertinimas savivaldybių interneto svetainių skaidrumas, interaktyvumas, patogumas ir brandumas. Skaidrumas apibrėžiamas kaip tikslus ir detalus duomenų 
ir kontaktų pateikimas, informacijos apie privatumo ir saugumo politiką pateikimas. Pagal šį kriterijų aukščiausiai buvo įvertinta Vilniaus, žemiausiai – Visagino savivaldybės interneto svetainė.
Interaktyviausia, remiantis KTU studento atliktu tyrimu – Panevėžio miesto savivaldybė. Gerą šios svetainės įvertinimą (89,9 proc.) lėmė tai, jog svetainėje suteikiama galimybė atsisiųsti visas būtinas prašymų, skundų formas, taip pat galima pildyti ir siųsti formas internetu, prašyti informacijos, piliečiai gali išreikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, dalyvauti internetiniuose forumuose.
Šios savivaldybės svetainė buvo geriausiai Lietuvoje (79,41 proc.) įvertinta ir pagal patogumą – ji turi prieigą neįgaliesiems, pateikia informaciją kitomis kalbomis, galima susiaurinti paieškos sritį.
Pagal brandumą (nėra neveikiančių nuorodų, siūloma dalyvauti internetinėse apklausose, suteikiamos galimybės internetiniam sprendimų priėmimui, pateikiamas įvairus turinys – nuo tiesioginių transliacijų iki garso ir vaizdo įrašų ir panašiai) geriausiai įvertinta Vilniaus miesto savivaldybės svetainė (88,89 proc.).
Geriausia Lietuvoje pagal visus kriterijus – Vilniaus miesto savivaldybė, kurios turinio išvystymas įvertintas 87,54 proc., prasčiausiai įvertinta Palangos miesto savivaldybė (67,50 proc.).
Trūksta informacijos Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams
Pasak G. Marcinkevičiaus, labiausiai visoms Lietuvos miestų savivaldybių interneto svetainėms trūksta patogumo – vartotojas, norėdamas surasti tam tikrą informaciją, gana ilgai užtrunka.
„Savivaldos priimtų teisės aktų paieška kai kuriose svetainėse yra paini, norint surasti konkretų dokumentą tenka suvesti daug duomenų. Saugumo ir privatumo politiką aiškiai nurodo tik Vilniaus miesto savivaldybė“, – teigia jaunasis tyrėjas.
Be to, pasak jo, daugelyje Lietuvos miestų savivaldybių interneto svetainių prieiga anglų ir kitomis kalbomis – ribota. Pavyzdžiui, daugelyje iš jų anglų kalba galima pasiekti tik informaciją, skirtą investuotojams, turistams bei pagrindines miesto naujienas.
„Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams ribota prieiga anglų kalba gali sudaryti nepatogumų, jei jie nori sužinoti daugiau apie įvairių paslaugų teikimą, ar jas užsisakyti“, – teigia G. Marcinkevičius.
Beje, kurortinių miestų, tokių kaip Neringa ar Palanga, savivaldybių svetainėse angliškos informacijos nedaug, nors šiuos miestus aplanko nemažai turistų iš užsienio.
Kaunas „tvarkosi“ nepakankamai greitai
Pirmą kartą savivaldybių turinio išvystymo tyrimą studentas atliko 2014-aisiais. Pasak jo, nuo to laiko savivaldybių svetainės labai patobulėjo. Tiesa, vienos – daugiau, kitos – mažiau. Štai Kauno miesto savivaldybė bendrame reitinge per dvejus metus nukrito iš 3 į 6 vietą.
„Būtų neteisinga teigti, kad Kauno miesto savivaldybės interneto svetainė per dvejus metus nepatobulėjo. Jos dizainas patrauklesnis, ja patogiau naudotis nei senąja versija, tačiau kitų miestų savivaldybės padarė šiek tiek didesnę pažangą ir bendrame reitinge tai atsispindi“, – teigia G. Marcinkevičius.
Nors, pasak Kaune gyvenančio jaunojo tyrėjo, jį tenkina Kauno miesto savivaldybės svetainėje pateikiama informacija, tobulėjimui ribų nėra. Kaip didžiausius trūkumus jis nurodo prieigos anglų kalba ir kitomis kalbomis trūkumą, tai, kad nėra prieigos neįgaliesiems, nors ją turi visos kitos tirtos svetainės. Taip pat, Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje nėra aiškios nuorodos į administratoriaus el. paštą, pagrindiniame puslapyje nėra nuorodos į svetainės „žemėlapį“.
G. Marcinkevičius planuoja pradėtus tyrimus tęsti – artimiausiuose jo planuose doktorantūros studijos. Taip pat studentas tikisi turėsiantis galimybę teorines žinias pritaikyti praktikoje – dirbdamas viešajame sektoriuje ar aktyviai dalyvaudamas politikoje.
Šaltinis: ktu.edu.lt
