Nors sparčiai tobulėjančios technologijos ir jų įtaka įvairioms mūsų gyvenimo sritims gali sukelti euforijos ir optimizmo pliūpsnį, tačiau technologinė revoliucija vyksta kartu su kitais milžiniškais pasaulio tvarkos pokyčiais. O pastarieji gali atnešti naujų iššūkių. Klimato kaita, demografiniai pokyčiai, auganti Kinijos ekonominė galia ir varžymasis su JAV – tokius tris pagrindinius iššūkius pasaulio ekonomikai ir gerovei išskiria ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis apie tai kalbės ir rugsėjį vyksiančios konferencijos „Atea Action. Wellbeing in Tech“ metu.
Europa – kryžkelėje?
Anot Ž. Maurico, galime teigti, kad pasaulis įžengė į naują erą. „Temperatūra kaista, nes auga dviejų galybių – stiprėjančios Kinijos ir JAV – konkurencija. Tai, tikėtina, sulėtins pasaulinį ekonomikos augimą. Taip gali nutikti tiek dėl mažėjančios prekybos tarp šalių, tiek dėl technologinių lenktynių ir ribojimų viena kitai. Neatmeskime ir jau esančių bei galinčių kilti karinių konfliktų grėsmės. Tai turės įtakos ir gyventojų savijautai, lūkesčiams ir laimės indeksui“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
O kokia Europos situacija šioje dviejų galybių kovoje? Anot ekonomisto, Europa yra atsidūrusi kryžminėje ugnyje ir nuolat arba trypčioja vietoje arba blaškosi, „bėgiodama nuo vienos pusės, prie kitos“. Tačiau toks elgesys gali lemti, kad būtent Europa sąlyginai daugiau ir nukentės. Optimizmo nesuteikia ir tai, kad šerdinė ES ekonomika – Vokietija vis dar buksuoja vietoje, o jos pramonės sektoriaus rezultatai kol kas nedžiugina.
Demografines problemas padės spręsti imigracija arba …robotai
Dar vienas svarbus iššūkis, kurį išskiria Ž. Mauricas, žvelgdamas į pasaulio ekonomikos raidą, tai sparčiai mažėjantis gimstamumas. „Galbūt daug kas nustebs, bet su didžiausiomis gimstamumo problemomis šiuo metu susiduria ne Vakarų pasaulis, o Rytų Azija ir ypač Kinija. Šiuo atveju svarbiausia yra ne tiek bendras gyventojų skaičius (juo Azijos šalys lyg ir neturėtų skųstis), o demografinė piramidė, t.y. jei dirbančiųjų yra mažiau nei vyresnio amžiaus žmonių, tai didėja krūvis sveikatos ir socialinės apsaugos sistemoms“, – paaiškina Ž. Mauricas.
Vienos šalys, ieškodamos, kaip sušvelninti šių demografinių pokyčių poveikį, pasikliauja imigracija, kitos – dirbtiniu intelektu ir robotais-humanoidais. „Pavyzdžiui, Kinija turbūt imigracija pasikliauti negalės, juk ir taip čia gyvena 1,4 mlrd. žmonių. Bus labai įdomu stebėti, kokią strategiją ir taktiką pasirinks įvairios šalys ir kaip joms pavyks rasti tą aukso viduriuką. Nes tiek robotizacija, tiek imigracija turi savo privalumų bei trūkumų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.
Kalbėdamas apie technologijų įtaką globaliai ekonomikai, Ž. Mauricas sako, kad jų poveikis bus dvejopas. Robotizacija, dirbtinis intelektas, technologijų raida lems augantį produktyvumą ir didėjančią gerovę. Tačiau šie procesai vyks tose šalyse, kuriose yra tam tinkama infrastruktūra ir patikimos mokesčių, teisinės sistemos, nuosavybės apsauga ir pan. Todėl pajamų ir turto nelygybė tarp skirtingų šalių arba net kai kurių šalių viduje gali išaugti. Šalių viduje tai neišvengiamai darys įtaką ir politiniams procesams ar netgi rinkimų rezultatams.
Klimato kaita – didžiausias iššūkis neturtingoms šalims
Tai, kad pasaulio gyventojų skaičius neauga taip sparčiai, kaip buvo tikėtasi, o iki šio šimtmečio pabaigos netgi pradės mažėti, nėra bloga naujiena, vertinant iš klimato kaitos perspektyvos. „Nepaisant to, anglies dvideginio emisijos ir toliau didės, ypatingai besivystančiose šalyse. Net jei ES ir kitos išsivysčiusios šalys, kaip planuoja, gerokai sumažins savo emisijas, vis tiek pasaulinės emisijos liks didelės. Pavyzdžiui, vien Rusijos emisijos netrukus pranoks ES emisijas“, – prognozėmis dalijasi Ž. Mauricas.
Todėl planeta ir toliau šils, ir čia kyla klausimas, kaip šalys ar regionai prie to prisitaikys, kokį tai turės poveikį migracijai, ekonomikai ir gyvenimo kokybei. „Panašu, kad daliai labiau pasiturinčių šalių gyventojų kol kas dėl klimato kaitos nei šilta, nei šalta. Priešingai nei galima tikėtis, šių šalių gyventojai ir toliau migruoja į šiltesnio klimato regionus. Tai dar kartą parodo, kad žmonija per visą savo civilizacijos laikotarpį išmoko prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų: nuo šalčio karalijos Islandijoje iki karščiu alsuojančio Dubajaus“, – įsitikinęs ekonomistas, kartu pabrėžiantis, kad didžiausią žalą klimato kaita daro gyvajai gamtai ir jos įvairovei.
Nors žmonija geba prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų, tačiau turtingesnėms šalims ir tų šalių gyventojams tai pavyksta žymiai paprasčiau. „Žvilgtelkime į Jungtinius Arabų Emyratus. Nepaisant vasaromis tvyrančio karščio ir žmogui sunkiai pakeliamų gyvenimo sąlygų, ši šalis dėl savo turtų sugeba statyti ištisus miestus, augti ir patenkinti pagrindinius savo gyventojų poreikius“, – pavyzdį pateikia Ž. Mauricas.
Skirtingos galimybės prisitaikyti prie klimato kaitos, kaip ir anksčiau minėti skirtumai „įdarbinant“ technologijas, toliau stiprins pasaulinę pajamų ir turto nelygybę. „Prie šio kokteilio pridėkime globalią Kinijos ir JAV konkurenciją, Europos blaškymąsi ir matysime, kad laukia pokyčių laikai. Pasaulis turės atsakyti į klausimus, kaip sprendžiame demografines problemas, kaip prisitaikome prie klimato iššūkių, kaip pasinaudojame technologine pažanga. Apie tai kviečiu diskutuoti rugsėjį vyksiančioje „Atea Action“ konferencijoje“, – ragina Ž. Mauricas.
