Praėjusius metus galima vadinti Kauno sėkmės metais – sumažėjo duobėtų gatvių, miesto veidą bjaurojančių griuvenų, įsisiūbavo Laisvės alėjos remontas. Bet tai – tik pradžia. Artėja metas, kai miestas ims keistis iš esmės, bet atsiras ir rimtų iššūkių.
Kaunas atgauna orumą, vis mažiau girdėti balsų, kad antras Lietuvos miestas – tik degalinė pakeliui iš Vilniaus į Klaipėdą. Tikėtina, kad istoriškai greitu laiku jis turi vilčių tapti pirmuoju – pagal plėtros rodiklius, verslo investicijas, sporto ir pramoginių renginių kokybę.
Veržlus Kauno šuolis siejamas su mero Visvaldo Matijošaičio asmenybe ir veikla. Jo reitingai pagal visuomenės apklausos duomenis – turbūt aukščiausi iš visų Kauno merų per pastaruosius 20 metų. Jį galima būtų vadinti viena įdomiausių politinių figūrų, pastaruoju laiku iškilusių Lietuvoje.
Tik V.Matijošaitis nemėgsta būti vadinamas politiku, tokiu savęs nelaiko. Jo sukurtas visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“ sutelkė Kauno inteligentų ir verslininkų, nesusijusių su kurios nors politinės partijos aiškiai apibrėžta ideologija, branduolį.
Apie tai, kaip V.Matijošaičiui pavyko sukurti sėkmės receptą Kaunui, su kokiomis problemomis teko susidurti ir kokie iššūkiai laukia šiais metais, „Laikinoji sostinė“ ir kalbėjosi su miesto meru.
– Renesansas – taip kai kurie kauniečiai vadina praėjusius metus: įsisuko Laisvės alėjos rekonstrukcija, perasfaltuotas Vytauto prospektas, griaunamas „Respublikos“ vaiduoklis, Kaunas taip pat atsikrato duobių sostinės įvaizdžio.
– Šiuos darbus mato visi – bet gal, jūsų nuomone, praėjusiais metais padaryta daugiau svarbių dalykų, kurie nepastebimi iš karto, plika akimi, bet labai svarbūs miesto ateičiai?
– Kauniečiai nusipelno gyventi tvarkingame, šviesiame ir moderniame mieste. Miesto tvarkymas nėra tai, kuo reikėtų girtis ar didžiuotis. Miestas privalo tuo rūpintis, o mes su komanda būtent tai ir darome.
Atsigręžus į praėjusius metus galima išskirti išspręstą darželių klausimą.
Nuo savo ankstesnio darbo esu įpratęs, kad jei ką nors sugalvojai, garsiai pasakei, tai imi ir iki galo padarai. Užpernai vasarą garsiai pasakėme, kad per metus turime išspręsti eilių į darželius problemą. S.Žukausko gatvėje sename pastate įrengėme naują darželį, veikiančiuose darželiuose padidinome grupių skaičių ir nuo praėjusio rugsėjo į darželius galime priimti visus.
Praėję metai taip pat tapo lūžio tašku sprendžiant biurų problemą. Anksčiau Kaunas yra praradęs ne vieną ir ne du investuotojus vien dėl to, kad visiškai neturėjo modernių biurų patalpų. Šiandien mieste galima pamatyti daugiau nei 20 bokštinių kranų, o dar kiek projektų bus pradėta šįmet.
– Kokios pagrindinės problemos gali iškilti įsibėgėjus miesto plėtrai: lėšų stygius, sunkiai gaunamos bankų paskolos, darbo jėgos, specialistų trūkumas, biurokratiniai barjerai, priekabūs paveldosaugos įstaigų reikalavimai?
– Surasti profesionalių, darbo nebijančių ir kūrybingų žmonių nėra paprasta, ir tai yra vienas iš didesnių iššūkių.
Lygindamas su savo ankstesniu savo darbu, aš vis dar nepriprantu prie tempo, kurį diktuoja visos viešųjų pirkimų biurokratinės taisyklės. Versle ką nors sugalvoji, apsitari, imi ir padarai. Čia viskas vyksta daug lėčiau, bet kurį konkursą galima užversti skundais ir sustabdyti.
– Prieš tapdamas meru jūs kritikavote savivaldybės įmonių valdymo sistemą, kad šios įmonės tapo politikų tarpusavio kovų objektais, partijų šildyklomis. Ar jums pavyko išgyvendinti šį reiškinį, pakeisti savivaldybės įmonių valdymą iš esmės?
– Savivaldybės įmonėse turi dirbti savo srities specialistai. Praėjusioje kadencijoje įmonėse dirbo trečdalis Kauno miesto tarybos narių. Šiuo metu nėra nė vieno tarybos nario, kuris dirbtų savivaldybės įmonėje. Visų įmonių valdybose dabar dirba vadybos, finansų ir teisės sričių specialistai.
Šiuos struktūrinius pakeitimus padarėme iškart pradėję dirbti. Šiek tiek ilgiau trunkantis procesas – seniai įmonėse dirbančių žmonių mąstymo keitimas. Jie nėra blogi specialistai, tiesiog anksčiau jiems nebūdavo leidžiama atsiskleisti. Surišęs darbuotojui rankas ir suvaržęs jo kūrybiškumą, turi tik užduočių ir įsakymų vykdytoją.
– Atrodo, kad politinė aplinka jums dirbti yra palanki. Pagrindiniai oponentai konservatoriai patyrė stiprų smūgį per Seimo rinkimus, socialdemokratų Kauno skyriaus vadovė Orinta Leiputė tapo jūsų patarėja. Ar dabar sumažėjo politinių intrigų, beprasmių rietenų per tarybos posėdžius, trukdžių vykdyti miestui svarbius darbus?
– Tuščiažodžiavimas ir kalbėjimas dėl kalbėjimo yra tai, ko aš niekada negalėjau pakęsti. Visada vadovavausi principu, kad kalbėti reikia tik tai, ką išmanai.
Jeigu pamenate, ankstesnėse kadencijose tarybos posėdžiai vykdavo visą dieną, o kartais net ir dvi. Dabar visus klausimus išnagrinėjame ir išdiskutuojame prieš posėdžius, o susirinkę į juos užtrunkame iki 1–2 valandų.
– Jūsų oponentai jau nuo pat 2015 metų teigė: bepigu V.Matijošaičiui užsidėti Kauno gaivintojo karūną – esą visi pagrindiniai projektai padaryti ankstesnės kadencijos savivaldybės, jūs – tik sėkmės kūdikis, atsidūręs prie Kauno vairo kaip tik tuo metu, kai atplaukė ES pinigai. Ar tikrai taip buvo lengva – ES pinigai tekėjo upeliais, reikėjo tik žiūrėti, kad jų neišvogtų?
O kalbėdamas apie „paveldėtus“ projektus tik priminsiu, kad radome planus rekonstruoti Raudondvario plentą už 30 mln. eurų. Šią gatvę sutvarkėme už 1,5 mln. eurų.
– Kaip manote, ar jau išnyko tokie stereotipai apie Kauną, kaip antai: „Ir Kaune galima gyventi“, „Kaunas – degalinė tarp Vilniaus ir Klaipėdos“?
– Bent jau aš tokių pasakymų pastaruoju metu nebegirdžiu. Žmonės iš kitų miestų apie Kauną dabar kalba visai kitaip. Tikiu, kad pasikeitimą šitoje vietoje pastebi daugelis kauniečių.
– Kokie svarbiausi projektai Kauno laukia šiemet, kokias pagrindines problemas būtina išspręst?
Kauniečiai daug tikisi iš S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekostrukcijos, tai susiję su Kauno, kaip sportiškiausio šalies miesto, savimone. Kiek pasistūmėjęs šis projektas, ar jis tikrai realus?
– Šitas projektas privalo būti realus. Praėjusią vasarą diskutuodami ir atsižvelgdami į vietos gyventojų pasiūlymus mes praradome 2 mėnesius, bet viskas toliau vyksta ir darome, ką galime, kad liepą, pasibaigus tarptautinėms vaikų žaidynėms, į stadioną įvažiuotų statybinė technika.
Šįmet užbaigę pirmąjį Laisvės alėjos tvarkymo etapą turime pradėti likusius.
Šįmet taip pat turi nelikti nė vienos pagrindinės gatvės, kurios nebūtų palietusi kelininkų technika.
Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/visvaldas-matijosaitis-atskleide-kaip-pavyko-sukurti-sekmes-recepta-kaunui.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
