Kaip prognozuoja „Coface“, viena iš didžiausių pasaulyje prekinio kredito draudimo bendrovių, ryškus Baltijos šalių atsigavimas, stebėtas 2017-2018 metais, turėtų nuslūgti. 2018 metais BVP augo 3,3 proc. Lietuvoje, 4,4 proc. Latvijoje ir 3,5 proc. Estijoje. Šiemet „Coface“ ekspertai prognozuoja nuosaikesnį BVP augimą: 2,8 proc. Lietuvai, 3,1 proc. Latvijai ir 2,8 proc. Estijai. Manoma, kad nežymiai padidėjus imigracijai ir kiek ūgtelėjus produktyvumui, visose Baltijos šalyse turėtų sumažėti įtampa dėl darbo jėgos trūkumo bei nustoti augę atlyginimai.
Lietuva labiausiai iš visų Baltijos šalių priklauso nuo kitų šalių ekonomikų
Baltijos šalių ekonomikos itin stipriai priklauso nuo eksporto, todėl ekspertų laikomos atviromis. Eksporto santykis su BVP Lietuvoje siekia 81 proc., Estijoje – 77 proc. ir Latvijoje – 61 proc. Kaip teigia „Coface“ vadovas Baltijos šalyse Mantvydas Štareika, nors 2018 metais Lietuvos eksportas augo, vis dėlto augimas buvo lėtesnis nei 2017 m.. Manoma, kad lėtėjant pasaulio ekonomikai tokia tendencija išsilaikys šiemet ir Lietuvoje. Didelės įtakos turės neapibrėžtumai rinkose: JAV ir Kinijos santykiai, neaiškūs „Brexit“ rezultatai ir lėtėjančios svarbių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos.
„Coface“ ekspertai prognozuoja, kad darbo užmokestis, lyginant su darbo našumu, 2019 m. išliks gana aukštas, ir tai neigiamai veiks įmonių konkurencingumą. Baltijos šalių prekybai tiesiogiai ar netiesiogiai įtakos turės pakitusi situacija pasaulinėje prekyboje, pastaruoju metu pasižyminčioje vis įsiplieskiančiais karais.
Lėtėjanti Vakarų Europos šalių ekonomika ir nuolatinis netikrumas dėl „Brexit“ taip pat kelia papildomų rizikų, susijusių su eksportu. Tai ypač aktualu Lietuvai ir Latvijai, kurioms Jungtinė Karalystė yra viena iš 10 pagrindinių eksporto krypčių.
Padėtų efektyvesnis ES lėšų panaudojimas
M. Štareikos aiškinimu, ekonomikos sulėtėjimą lemia kelios priežastys: sąstingis statybų, žemės ūkio, maisto ir automobilių sektoriuose, taip pat sunkumai ieškant kvalifikuotų darbuotojų. Įtakos turi ir neigiamos dalies sektorių – pvz., transporto ar farmacijos – augimo perspektyvos. „Susitraukimą būtų galima kiek sušvelninti efektyviau panaudojant ES lėšas, skirtas statybos ir civilinės inžinerijos reikmėms“, – pastebi „Coface Baltics“ vadovas.
Kaip prognozuoja „Coface“, 2019 m. laukiama ir investicijų sulėtėjimo, kurios Lietuvos ekonomikoje sudarė beveik penktadalį (20 proc.) BVP. Pastaraisiais metais jos sparčiai augo dėl nesunkiai gaunamų kreditų.
Ekonomikos sulėtėjimą „Coface“ ekspertai prognozuoja visam Baltijos regionui. Manoma, kad sumažės ir privatus vartojimas, kuris labiausiai skatino augimą Baltijos šalyse, sudaręs po 60 proc. BVP Lietuvoje bei Latvijoje, ir beveik 50 proc. – Estijoje. Tačiau tikimasi, kad progresinė mokesčių reforma Lietuvoje paskatins skurdžiausius namų ūkius vartoti kiek daugiau, o tai galėtų sušvelninti bendrąjį vartojimo sulėtėjimą.
Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių: naujausiame „Doing Business 2019“ reitinge pelnė 14 vietą
Kasmet verslo sąlygas vertinančiame Pasaulio banko tyrime „Doing Business 2019“ Lietuva pasiekė 14 vietą, Estija – 16, Latvija – 19. „Tai rodo, kad Lietuva pasižymi geriausia regione ekonomine situacija, tačiau tikrai palankiai yra įvertintos ir kitos Baltijos šalys“, – pastebi M. Štareika.
Praėjusiais metais Lietuva prisijungė prie Baltijos kaimynių ir tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Vis dėlto, „Coface“ prognozuoja iššūkių kupinus 2019 metus. Verslui susirūpinimą kels aukšti darbuotojų atlyginimai, neužpildytos darbo vietos, taip pat augančios sąnaudos. Įmonių nemokumas, tikėtina, augs visose Baltijos šalyse: Estijoje 8,2 proc., Latvijoje 2,5 proc. ir 9,2 proc. Lietuvoje.
Latvijos pensinio amžiaus ilginimas kiek sušvelnins darbo jėgos trūkumą
Latvijoje dėl didelės kvalifikuoto jaunimo emigracijos ir mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus toliau stipriai trūks darbo jėgos. Šį trūkumą iš dalies kompensuos pailgintas pensinis amžius, kurį šalis kasmet ilgina po tris mėnesius (2025 m. jis sieks 65 metus). M. Štareikos teigimu, tikėtina, kad eksporto santykiai Latvijos pagrindinėmis eksporto kryptimis nesikeis. Į Baltijos šalis, Lenkiją bei Vokietiją bus ir toliau eksportuojama mediena, sudaranti 16 proc. bendro eksporto, įranga ir įrankiai (15 proc.), taip pat maisto produktai (11 proc.).
Estijos pramonės sektorius bus veikiamas kintančios paklausos
Aktyvios investicijos Estijoje, sudarančios 25 proc. BVP, ir toliau prisidės prie ekonomikos augimo 2019 m. Privačios investicijos bus paremtos tvariu verslo pasitikėjimu, o pajėgumų išnaudojimo (utilizacijos) rodiklis, 2018 m. trečiąjį ketvirtį sudaręs net 77 proc., ir toliau išliks labai aukštas. Be to, įmonės ir toliau naudosis reinvestuoto pelno atleidimo nuo mokesčių lengvata. Estijos pramonės sektorius, eksportuojantis beveik 70 proc. produkcijos išliks sutelktas aplink telefoniją, baldų ir automobilių sektorius, tačiau lėtėjanti Vakarų Europos ekonomika gali paveikti išorės paklausą. Tai gali turėti didelį poveikį Estijos ekonomikai, kurioje pramonės šakos sugeneruoja 24 proc. šalies BVP.
Apie „Coface“:
„Coface“ – viena iš didžiausių pasaulyje prekinio kredito draudimo bendrovių, veikianti daugiau kaip 200 šalių. Rytų ir Vidurio Europoje „Coface“ veikia jau 29 metus. Šiame regione „Coface“ bendrovės atstovybėse sukurta apie 700 darbo vietų, visame pasaulyje dirba apie 4100 darbuotojų šimte šalių. Bendrovės apyvarta 2017 m. siekė 1,4 mlrd. eurų.
