Sienų blokada tarp Ukrainos ir Lenkijos, o dabar ir Lietuvos, prasidėjusi kaip taiki akcija, virto tikru ekonominiu “karu”, kuriuo aktyviai naudojasi prorusiški provokatoriai. Galiausiai iš Ukrainos ir Lenkijos eskalacijos naudos gauna Rusija ir tik Rusija. Apie tai rašoma ukrainiečių portale UNIAN.ua
Kam naudinga betvarkė pasienyje?
Nuo vasario vidurio prasidėjo naujas “blokados sagos” raundas: Lenkijos ūkininkai sugriežtino apribojimus ir kai kuriais atvejais nebeįsileido nieko, kas keliauja sausuma iš Ukrainos į jų šalį. Ukrainiečiai savo ruožtu nusprendė atsakyti lenkams tuo pačiu – surengti veidrodinį protestą.
Lenkai apribojo eismą šešiuose kontrolės punktuose – Dorohusk-Jagodyn, Zosin-Ustyluh, Dolhobychuv-Uhryniv, Hrebenne-Rava-Ruska, Medyka-Šehyni ir Korchova-Krakivec. Dėl blokados pasienyje susidarė transporto spūstys – daugiau kaip 2 300 sunkvežimių laukia, kol galės kirsti sieną.
Ilgiausios eilės mėnesio pabaigoje susidarė Krakiveco, Jahodyno ir Rava-Ruskos kontrolės punktuose. Itin sudėtinga situacija susidarė ties Šehyni: pirmąją pavasario dieną protestuotojai atsisakė praleisti bet kokius sunkvežimius, įskaitant ukrainiečių ir lenkų.
“Šiandien eilėje stoviu jau trylika dienų. Nežinome, kiek dar ilgai stovėsime. Vežame baldus, kad mūsų krovinys nesugestų, bet kai kurie sunkvežimiai vežė žuvį. Jie sakė, kad jų žuvys tikriausiai bus sugadintos. Žinote, buvo trylikta diena. Jokio tualeto, jokio maisto, nieko. Sėdime kabinoje dvidešimt keturias valandas per parą, ir viskas. Gerai, kad bent kartą per dieną turime ką valgyti”, – apie sunkumus kertant sieną UNIAN pasakojo ukrainiečių vilkikų vairuotojas Petro, įstrigęs eilėje Medykos-Šehyni kontrolės punkte.
Tuo tarpu Jagodino kontrolės punkte protestuotojai visiškai blokavo eismą Lenkijos kryptimi – pastarosiomis dienomis sienos nekirto nė vienas ukrainiečių sunkvežimis, o kovo 1 d. į Ukrainą įvažiavo 111 lenkų sunkvežimių.
Tačiau plačioji visuomenė prisimins ne skaičius, o naujas prokremliškų jėgų provokacijas. Pavyzdžiui, Rava Ruskos-Hrebennės kontrolės punkte protestuotojai sustabdė autobusą ir skandavo, kad ukrainiečiai išliptų. Tuomet vienam iš keleivių buvo uždėti antrankiai ir jis buvo kažkur išvežtas, nors sakė, kad vėluoja į skrydį ir kad yra ne ukrainietis, o izraelietis. Tuo metu autobuse buvo moterų ir vaikų.
Dar didesnį atgarsį sukėlė vasario 25 d. akcija Kotomeže, netoli Bydgoščiaus miesto. Lenkai vienu metu atidarė aštuonis traukinio vagonus ir ant geležinkelio bėgių išpylė kukurūzus. Incidentas sugadino apie 160 tonų ukrainietiškų grūdų. Vėliau paaiškėjo, kad 30 tonų iš šio kiekio bus utilizuota.
Tačiau plačioji auditorija prisimins ne skaičius, o naujas prokremliškų jėgų provokacijas. Pavyzdžiui, Rava Ruskos – Hrebinnės kontrolės punkte protestuotojai sustabdė autobusą ir skandavo, kad ukrainiečiai turėtų išlipti. Tuomet vienam iš keleivių buvo uždėti antrankiai ir jis buvo kažkur išvežtas, nors sakė, kad vėluoja į skrydį ir kad yra ne ukrainietis, o izraelietis. Tuo metu autobuse buvo moterų ir vaikų.
Dar didesnį atgarsį sukėlė vasario 25 d. akcija Kotomeže, netoli Bydgoščiaus miesto. Lenkai vienu metu atidarė aštuonis traukinio vagonus ir ant geležinkelio bėgių išpylė kukurūzus. Incidentas sugadino apie 160 tonų ukrainietiškų grūdų. Vėliau paaiškėjo, kad 30 tonų iš šio kiekio bus utilizuota.
O vyšnaite ant torto tapo lenkų traktoriaus su sovietine vėliava nuotrauka ir raginimas V. Putinui “atkurti tvarką Ukrainoje, Briuselyje ir su Lenkijos valdžios institucijomis”. Traktorininkui dabar pateikti oficialūs kaltinimai, jam gresia penkeri metai kalėjimo.
Apskritai situacija toli gražu nėra išspręsta. Be to, kaip paaiškėjo vasario pabaigoje, prie ūkininkų gali prisijungti Lenkijos vežėjai, kurie sausio mėn. sustabdė savo veiksmus. Nuo kovo mėn. vežėjai planuoja vėl blokuoti Hrebenne, Dorohusk, Korchova ir galbūt Medyka pervažas. Šios pervažos ribojasi su Ukrainos Rava-Ruska, Jagodyn, Krakivec ir Šehyni.
Laimi Kremlius
Žvelgiant į viską, kas vyksta iš šalies, akivaizdu, kad didžiausią naudą iš šios situacijos turi Kremlius, nes lenkų ir ukrainiečių santykių blogėjimas ir mūsų šalių ekonominiai nuostoliai naudingi tik rusams, kurie, nepaisydami sankcijų, didina maisto produktų eksportą į Lenkiją per Baltarusiją. Pasak Aukščiausiosios Rados Finansų, mokesčių ir muitų politikos komiteto pirmininko Danylo Hetmantsevo, vien vasario mėnesį dėl Lenkijos sienos blokados Ukraina neteko apie 8 mlrd.
“Dabar finansuojame kariuomenę mokesčių ir muitų sąskaita. Tai pinigai, kurie buvo ne tik paimti iš biudžeto, bet ir atimti iš kariuomenės”, – aiškina parlamento narys Jaroslavas Železniakas, aiškindamas šio skaičiaus svarbą.
Be to, nuo padėties pasienyje kenčia ir paprasti abiejų šalių – tiek Ukrainos, tiek Lenkijos – piliečiai. Taigi, kokios yra santykių su kaimynais pablogėjimo pasekmės, kurias jau patiria ukrainiečiai?
Viskas brangsta
Labiausiai apčiuopiama sienos blokados pasekmė – visų importuojamų prekių kainų kilimas.
Pirmoji ir labiausiai apčiuopiama sienos blokados pasekmė – išaugusios kainos ir vėluojantis visų importuojamų prekių, kurios į Ukrainą dažniausiai buvo importuojamos keliais iš Lenkijos, tiekimas. Viena iš svarbiausių iš jų yra autodujos. Pasak Dmytro Lyoushkin, “Prime Group” įkūrėjo, per Lenkijąu į Ukrainą buvo importuojama 60 proc. autodujų. Todėl dėl blokados autodujų kaina Ukrainos degalinėse padidės ketvirtadaliu!
“Autodujų kaina Ukrainos degalinėse jau išaugo vidutiniškai 2,50 grivinos. Šiandien jau matome 28-28,50 grivinos už litrą kainas. Staigus šuolis jau įvyko, o ateityje kainos kils lėčiau. Dėl šios blokados, jei ji nesibaigs, pasieksime apie 33 grivinas už litrą”, – UNIAN sakė Dmitrijus Ljuškinas.
Pasak eksperto, pirmąją kovo savaitę kai kuriose Ukrainos degalinėse taip pat galimas trumpalaikis gamtinių dujų trūkumas. Tačiau jis bus greitai išspręstas, nes tinklai padidins importą iš pietų.
Kokios geros naujienos?
Kartu suprastina ir gera žinia – benzino ir dyzelino užteks visiems, o kainos smarkiai nepadidės, nes pagrindiniai šių degalų tiekimo kanalai yra geležinkeliai.
Tiesa, maisto produktų krepšelis brangs, bet Ukrainos mažmenos prekeivių asociacija mano, kad blokada verčia ūkio subjektus ieškoti alternatyvių tiekimo kelių, o tai lemia didesnes kai kurių produktų kainas vartotojams.
“Jūsų supratimui: vien vieno didelio mažmeninės prekybos tinklo nuostoliai dėl sumažėjusios prekybos gali siekti apie 100 mln. grivinų per savaitę”, – teigė asociacija. Sudėtingiausia padėtisšiuo metu yra su produktais, kuriuos reikia gabenti tam tikroje temperatūroje. Tai visų pirma žuvis, daržovės, vaisiai ir pieno produktai.
Žinoma, kad Ukraina aktyviai importuoja žalią pieną ir kietuosius sūrius iš Lenkijos. Todėl tikėtina, kad šios kategorijos prekės lentynose brangs. Tačiau tai nebus “smūgis” Ukrainos vartotojams, nes šalies ūkiai ir amatininkų sūrinės siūlo platų savo produktų asortimentą, todėl pasirinkimas išliks platus ir trūkumo nesitikima. Tas pats pasakytina ir apie kitas importo iš Lenkijos kategorijas: konservus, šokoladą, vaisių sultis ir kt.
“Jei pažvelgtume į bendrą situaciją prekybos tinkluose, lenkiškų prekių dalis tam tikrose kategorijose sudaro apie 5 proc. Šios prekės nėra unikalios, t. y. jas galima pakeisti arba importuojamomis iš kitų šalių, arba Ukrainos gamintojų prekėmis. Nemanau, kad tai turės kokį nors poveikį gyventojams, nes lenkiškų prekių dalis Ukrainos vartotojų krepšelyje yra minimali. Taip, dėl kai kurių prekių pakeitimo jų kainos gali pakilti 3, 5 ar net 10 %, tačiau tai neturės labai neigiamos įtakos Ukrainos vartotojams”, – UNIAN sakė Maisto ir žemės naudojimo tyrimų centro (KSE Agrocentras) ekspertas Romanas Neyteris.
Blogiau su importu
Tačiau situacija bus sudėtingesnė su tais produktais, kurių Ukraina pati neaugina ar negamina, o importuoja iš kitų Europos šalių, todėl dabar jie priversti laukti eilėse Lenkijoje arba važiuoti aplinkkeliu, kuris yra ilgesnis ir brangesnis. Taip yra su alyvuogėmis ir alyvuogių aliejumi ir net druska, kurios, uždarius “Artemsol”, Ukrainoje pagaminama nepakankamai, kad būtų patenkinta vidaus paklausa.
Norėdama sužinoti, kaip didieji mažmeninės prekybos tinklai sprendžia sudėtingą situaciją, UNIAN paprašė pakomentuoti “Epicentr”, kurios asortimente visada buvo daug importuotų produktų: statybinių medžiagų, baldų, buitinės technikos ir net maisto produktų.
Pasak Julijos Pinteskul, “Epicentr K”, inovatyvios gamybos ir muitinės bei logistikos plėtros bendrovės “Epicentr K” pirmininko pavaduotojos, sienos blokada iš tiesų apsunkina verslo operacijas ir prekių pristatymas vėluoja vidutiniškai 5-7 dienomis.
Tačiau “Epicentr” turi nuosavą transporto priemonių parką ir gali lanksčiai reaguoti į problemas, keisdama maršrutus ir net pristatymo būdus. O turėdamas dideles atsargas tinklas nesitiki importo trūkumo.
“Anksčiau dauguma mūsų importuojamų produktų krovinių į Ukrainą patekdavo per Lenkijos ir Ukrainos pasienio punktus. Dabar vis dažniau nukreipiame krovinius prie Vengrijos ir Slovakijos sienų, iš anksto tiesdami naujus logistikos maršrutus. Jie, žinoma, ilgesni, o pristatymo sąnaudos auga dėl augančių papildomų degalų kainų, tačiau tai leidžia mums laiku pristatyti savo krovinius, išvengti eilių ir prastovų.
Jau įgijome patirties, kaip naudotis geležinkelio platformomis pristatant konteinerius iš Lenkijos Gdynės ir Gdansko jūrų uostų. Įvežamos prekės iš Europos jūrų uostų į Ukrainą geležinkeliu atkanka be jokių problemų, nors reikia pažymėti, kad procesas prailgsta”, – sako Julija Pinteskul.
O kaip jaučiasi eksportuotojai?
Ukrainos eksportą galima suskirstyti į dvi kategorijas: mažų įmonių eksportas, kai prekės gabenamos nedidelėmis partijomis per logistikos įmones (šios apimtys yra nedidelės ir nedaro jokios įtakos Ukrainos prekybos balansui, tačiau yra labai svarbios Ukrainos verslininkams, kad jie galėtų išlaikyti savo verslą), ir vadinamasis “didysis” eksportas, kuris šaliai atneša daug pajamų užsienio valiuta. Tai daugiausia metalo, chemijos produktai, mediena ir, žinoma, didžiausia eksporto prekė – “žemės ūkis”: grūdai, aliejus, paukštiena ir cukrus.
Mažosios įmonės, kurios naudojasi pašto operatorių paslaugomis, beveik neturi problemų siųsdamos savo prekes į užsienį, teigia Ukrposhta.
“Ukrposhta”, turėdama panašių streikų pasienyje patirties, įdiegė alternatyvius maršrutus per kaimynines šalis – Slovakiją, Moldovą, Rumuniją ir Vengriją. Tad Ukrainos eksportuotojų prekės Europos oro uostus pasiekia neilgai vėluodamos, o vėliau skraidinamos po visą pasaulį. Nukrypstama diena ar dviem. Tai reiškia, kad mūsų eksportuotojai nepatiria jokio rimto pristatymo laiko pailgėjimo”, – UNIAN sako “Ukrposhta” Tarptautinių operacijų departamento direktorė Julija Pavlenko.
Kaip ūkininkai?
Didžiąją dalį per Lenkiją keliais gabenamų produktų daugiausia eksportavo ūkininkai, kurių įmonės buvo įsikūrusios netoli sienos (todėl kelias per “brolišką” šalį jiems buvo trumpiausias ir pelningiausias), taip pat greitai gendančių ir pridėtinės vertės prekių gamintojai. Tačiau praėjusio gruodžio patirtis išmokė juos lanksčiai reaguoti į “paaštrėjimą” pasienyje – dabar dauguma jų persiorientavo į kontrolės punktus su kitomis šalimis, geležinkelių transportą ir jūrą.
Pasak Oleksandro Kubrakovo, vicepremjero, atsakingo už pertvarką, bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtrą ministro, vien 2024 m. vasario mėn. laikinuoju jūrų koridoriumi Ukraina eksportavo rekordinį kiekį krovinių – 8 mln. tonų, iš jų 5,2 mln. tonų žemės ūkio produktų. Per visą Ukrainos koridoriaus veikimo laikotarpį Ukraina išsiuntė 28 mln. tonų krovinių į 42 šalis!
Kalbant apie ukrainietiškus grūdus, kurie tapo pagrindiniu kliuviniu tarp Ukrainos ir Lenkijos, vasario mėnesį, pasak A. Kubrakovo, 90 proc. viso kiekio buvo eksportuota per Dunojaus ir Didžiosios Odesos uostus.Todėl galima drąsiai teigti, kad Lenkijos protestai, nors ir sudaro kliūčių Ukrainos eksportui ir didina logistikos kaštus, apskritai nėra “pražūtingi” – verslas pamažu pripranta prie šiandienos realijų ir ieško alternatyvių išeičių iš krizės. Kaip ir visada.
Blokada nieko nepražudys
Nors blokada nekelia strateginės grėsmės Ukrainos eksportui, valdžios institucijos nusprendė žaisti atsargiai. Anot Oleksandro Kubrakovo, dėl Ukrainos sausumos sienos su ES blokados Ukraina sukurs papildomą maršrutą per Dunojaus upę, idant padidintų eksportą iki prieškarinio lygio.
“Šiemet planuojame pašalinti visas dirbtines kliūtis eksportuotojams. Siekiame pagerinti vidaus logistiką. Planuojame gabenti konteinerius per Dunojaus žemupį, nes Rumunija yra labiau nuspėjama nei Lenkijos siena”, – citavo Ukrainos ministrą verslo žinių kanalas “Bloomberg”.
Valstybinės muitinės tarnybos duomenimis, 2023 m. Ukraina į Lenkiją eksportavo prekių už 4,8 mlrd. dolerių. Iš jų žemės ūkio produktų (įskaitant gyvūnų pašarus) vertė siekė 1,75 mlrd. dolerių. Savo ruožtu Lenkija iš eksporto į Ukrainą uždirbo 6,6 mlrd. dolerių, iš kurių 900 mln. dolerių sudarė maisto produktai. Taigi akivaizdu, kad protestai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje kelia problemų pačiai Lenkijai, kuri, kaip ir Ukraina, praranda muitų mokėjimus, pajamas užsienio valiuta ir net darbo vietas.
Galimi Lenkijos nuostoliai
Ukrainos muitinės tarnybos duomenimis, 2023 m. Ukraina į Lenkiją eksportavo prekių už 4,8 mlrd. dolerių. Iš jų žemės ūkio produktų (įskaitant gyvūnų pašarus) vertė siekė 1,75 mlrd. dolerių.Savo ruožtu Lenkija iš eksporto į Ukrainą uždirbo 6,6 mlrd. dolerių, iš kurių 900 mln. dolerių sudarė maisto produktai.Taigi akivaizdu, kad protestai Lenkijos ir Ukrainos pasienyje kelia problemų pačiai Lenkijai, kuri, kaip ir Ukraina, praranda muitų mokėjimus, pajamas užsienio valiuta ir net darbo vietas.
“Visiškai uždarius sieną gali būti sustabdytas Lenkijos žemės ūkio produktų eksportas į Ukrainą, dėl to gali būti prarasta daug darbo vietų”, – pripažįsta Lenkijos žemės ūkio ministras Česlavas Siekerskis (Czesław Siekerski).
Dėl logistikos sunkumų vėluoja lenkiškų prekių tiekimas ir jos brangsta Ukrainos lentynose, todėl tampa mažiau konkurencingos. Be to, daugelis ukrainiečių pradeda vengti lenkiškų produktų iš principo, boikotuodami lenkų gamintojus – ir tai visiškai pagrįstas Ukrainos visuomenės atsakas į provokacijas pasienyje.
Blogai ir Europai
Kaip pažymėjo Ukrainos agrarinės politikos ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis, dėl dabartinės padėties nukentės ne tik Ukraina ir Lenkija, bet ir kitos Europos šalys.
“Vokietijai, Nyderlandams, Belgijai, Italijai – daugeliui šalių reikia ukrainietiškų produktų. Jos taip pat atkūrė procesus, kurie priklauso nuo ukrainietiškų produktų.
Svarbu tai, kad tai neįvyko per pastaruosius dvejus metus. Ukrainos eksportas į ES egzistuoja jau dešimtmečiais… Tad kyla pavojus daugeliui ES sektorių, nes istoriškai bent trečdalis Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto visada keliaudavo į ES”, – sakė pareigūnas.
Nepaisant to, kad lenkų protestuotojų reikalavimai yra gana suprantami (per Europą nusiritusi ūkininkų protestų banga pirmiausia kilo dėl pernelyg radikalaus ES “žaliojo kurso”, kuris Europos žemės ūkio produkciją daro nuostolinga, ir šiame fone pigesnių grūdų iš kitų šaliųįvežimas suvokiamas kaip “smūgis į nugarą”), jų pasirinkti metodai vargu ar yra tinkami.
Ypač atsižvelgiant į tai, kad nors Lenkija blokuoja grūdų eksportą iš Ukrainos, grūdai iš Rusijos ir Baltarusijos lenkams “netrukdo” bei laisvai patenka į Lenkijos vidaus rinką. Be to, šio eksporto iš priešiškų valstybių apimtys nuolat auga.
Kas patariama Lenkijai?
“Lenkija turi teisę protestuoti, tačiau taip, kad nebūtų pažeistas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimai. Lenkija neturi teisės nustatyti draudimų ar apribojimų prekybai su Ukraina. Jei Lenkijos gamintojai kenčia dėl didėjančio prekių importo iš Ukrainos, jie turėjo inicijuoti apsaugos priemonių tyrimą Europos Komisijoje, kuriame turėtų įrodyti didėjančio masinio importo faktus ir žalą šalies pramonei.
Atlikus tokį tyrimą būtų buvę galima nustatyti apsaugos muitą arba kvotą visoms be išimties šalims. Tačiau Lenkijos gamintojai to nepadarė, nes neturėjo pakankamai įrodymų ir teisinio pagrindo riboti rinką”, – lenkų protestus komentuoja advokatų kontoros “Iljaševas ir partneriai” partnerė, Tarptautinės prekybos praktikos vadovė Olena Omelčenko.
Ką siūlo Ukrainos ekspertai?
Ukrainos vyriausybė parengė sienos atblokavimo planą, kuriame, be kita ko, numatyta įsteigti vadinamąją “trišalę būstinę”, kuriai pirmininkautų Ukrainos, Lenkijos žemės ūkio ministrai ir Europos Komisijos atstovas.
Kaip “planą B” premjeras A. Šmyhalas netgi pagrasino taikyti “veidrodines priemones kontrolės punktuose”.Tačiau, pasak Olenos Omelčenko, tokių radikalių žingsnių nereikėtų imtis, nes Ukraina neturi teisės įvesti draudimų ar apribojimų, atsakydama į nedraugiškus ar diskriminacinius Lenkijos veiksmus.Įstatymas tokią galimybę numato tik ne PPO narėms ir šaliai agresorei.
“Manau, Ukrainos pusė pasirinko teisingą taktiką, padedančią jai išsaugoti Europos Komisijos paramą, užsitikrinti vienašališkų lengvatų pratęsimą tretiesiems metams, laiku priimti savikontrolės apribojimus tam tikroms prekių rūšims ir net inicijuoti tris bylas PPO. Tačiau problema yra sudėtinga ir reikalauja ne teisinio, o politinio sprendimo”, – mano Olena Omelčenko.
Kol vyksta diskusijos, tiek Ukraina, tiek Lenkija toliau patiria nuostolių. O tiksliai įvertinti šių nuostolių mastą bus galima tik pasibaigus blokadai.
Nadija Burbela, Ilja Vedmedenko (UNIAN.ua)
