Lietuvoje iki šiol vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems veikti rinkos sąlygomis, ypač koronaviruso pandemijos metu, darosi vis sudėtingiau. Tačiau vietos po saule yra visiems – svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs – dalyvavimas trumposiose maisto tiekimo grandinėse gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą. Ministras laiko asmeniniu iššūkiu sudaryti jiems visas sąlygas tokia galimybe pasinaudoti.
Mitybos specialistai nurodo, jog sveikatai palankiausia ir vertingiausia yra tai, kas auga čia pat, mūsų krašte. Keičiantis maisto vartojimo įpročiams, auga poreikis geram maistui. Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės nori pirkti kokybišką vietinę produkciją. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių dėka vartotojai gauna sveikesnį, vertingesnį maistą, kurį perkant nereikia papildomai mokėti dar ir tarpininkui. Taigi, trumposios maisto tiekimo grandinės yra nauda tiek vietos gamintojams, tiek ir vartotojams.
Ūkininkai turi kooperuotis
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines ir siekia, kad vietos gamintojai galėtų teikti savo produkciją viešosioms įstaigoms. ŽŪM nuomone, čia labai svarbu aktyvus savivaldybių dalyvavimas ir teigiamas požiūris. Partnerystė yra vienas iš pagrindinių būdų praplėsti vietos produktų rinką, suformuoti pastovius ryšius tarp vartotojų ir gamintojų.
Savivaldybių ir ūkininkų teigimu, didžiausia problema šiandien – vis dar gana sudėtingos viešųjų pirkimų procedūros. Asortimento įvairovės negalintys užtikrinti smulkūs ūkininkai susiduria su konkurencija – savivaldybėms lengviau pasirinkti vieną stambų tiekėją, kuris pristatys visus reikiamus produktus. „Viešųjų pirkimų sistema privalo tapti gyvybinga. Turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvos ūkiai pagaliau galėtų dalyvauti tiekiant produktus viešajam sektoriui. Tačiau jie turi kooperuotis, nes, akivaizdu, čia neužtenka tik vieno sektoriaus ūkių bendradarbiavimo. Pirkėjui reikia prekių krepšelio, kuriame būtų įvairių produktų“, – teigia K. Navickas, paaiškindamas, kodėl stringa viešieji pirkimai šioje srityje.
Ministro įsitikinimu, pagal vartotojo principą susikooperavę ūkininkai gali būti alternatyva prekybos centrams. „Reikia dar daug techninių klausimų – logistikos, produktų sandėliavimo – išspręsti. Turi būti įdiegtas ūkininkams ir produktų pirkėjams patogus atsiskaitymo mechanizmas“, – teigia ministras K. Navickas.
Anot ministro, svarbu ir suvienyti perdirbėjus su gamintojais, kurie vienas be kito negali veikti, tačiau tarp jų vis dar juntama priešprieša. „Mums reikia solidarumo šalies viduje, ypač po koronaviruso pandemijos, ir aš užsibrėžęs tą pasiekti“, – situaciją apibūdina ministras.
Finansinė parama stiprina konkurencingumą
Ūkininkai, kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės ir kiti privatūs juridiniai asmenys jau dabar savo rankose turi priemonių, kurių pagalba galima sustiprinti vietos produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje.
Optimizmo suteikia tai, kad norinčiųjų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą nuolat daugėja. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ 2019 m. sulaukta 16 paraiškų, 2020 m. šis skaičius išaugo iki 27. Siekiantieji kurti trumpąją maisto tiekimo grandinę gali gauti 120 tūkst. eurų paramą vienam projektui.
Vietos ūkininkai taip pat aktyviai ieško kelių į vaikų ugdymo įstaigas, dalyvaujančias ŽŪM finansuojamoje Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos priemonėje. ŽŪM siekia, kad vaikai valgytų vietoje užaugintą ir pagamintą maistą, todėl vienas iš pareiškėjų atrankos kriterijų yra maisto tiekimo trumposios grandinės, t. y. tarp vartotojo ir augintojo gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas. Reitinguojant paraiškas, pirmenybė teikiama produktams, užaugintiems ar pagamintiems pareiškėjo savivaldybėje arba kaimyninėse savivaldybėse.
ŽŪM šiai paramai 2019 m. skyrė 186 tūkst. Eur, 2020 m. – 571 tūkst. Eur, 2021 m. – 1 mln. 8 tūkst. Eur. Numatyta proporcingai didinti lėšas ir 2022 bei 2023 metams.
Suteikia naujų galimybių
Lietuvoje daugėja trumpųjų maisto tiekimo grandinių iniciatyvų, galinčių būti geruoju pavyzdžiu ir padrąsinimu kitiems.
Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško maisto kokybė“ sukurtas ūkininkų mobiliųjų turgelių ir parduotuvėlių tinklas yra viena iš labiausiai išplėtotų trumpųjų maisto tiekimo grandinių Lietuvoje. Ji suteikia galimybę smulkiems gamintojams patiems parduoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją. Tinklui atsirasti labai padėjo partnerystė su vietos bendruomenėmis, prekybos tinklais, savivaldybėmis. Pasak kooperatyvo vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, atsiradęs tiesioginis kontaktas tarp miesto ir kaimo padeda ūkininkams ieškoti ir rasti naujų nišų. Jie imasi auginti retesnių veislių daržoves, gamina įvairesnius pieno, mėsos ir kitus produktus.
Susikooperavę siūlo platų prekių asortimentą
Lietuvos ūkininkams geru pavyzdžiu, kaip surasti tiesioginį kelią ant vartotojų stalo, gali tapti žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Bio Leua“. Jos pajininkai – 25 ekologinių ūkių savininkai.
Parengę verslo planą ir pasinaudoję KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ parama, „Bio Leua“ Kaune įkūrė vertingo maisto namus. Iš čia Lietuvos ekologinių ūkių produkcija gali tiesiausiu keliu pasiekti vartotojus.
Šiuo metu maisto namuose galima rasti ne tik kooperatinei bendrovei priklausančių ūkininkų ūkiuose pagamintos produkcijos, bet ir kitų šalies ekologinių ūkių produktų. Juos tiekia per 30 šalies ekologinių ūkių. Ūkininkai vartotojams siūlo labai platų prekių asortimentą: bulves, morkas, žolelių arbatas, vaisius, medų, mėsą ir kt. Parduotuvėje rengiamos ir ūkininkų gaminių prezentacijos.
Pasak „Bio Leua“ vadovo Nikolajaus Dubnikovo, mažmeninė prekyba ekologiškais ūkininkų gaminiais buvo tik jų veiklos pradžia. Jie jau yra įžengę ir į viešąjį maitinimą – ekologiškus maisto produktus tiekia vaikų ugdymo įstaigoms. Pavieniams ūkininkams aprūpinti visais reikiamais maisto produktais vaikų darželius sunku, o susikooperavus tai padaryti kur kas paprasčiau.
N. Dubnikovo nuomone, žemdirbiai turėtų aktyviau naudotis ES parama ir nebijoti imtis iniciatyvos. Kitaip belieka savo išaugintą žaliavą ir toliau pardavinėti didiesiems perdirbėjams.
Per vietos maistą jungia kaimą ir miestą
Skatinant trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, svarbi ir nevyriausybinių organizacijų veikla. Asociacija „Viva sol“ siekia sujungia kaimo ir miesto žmones per vietos maistą, vietos iniciatyvas ir mokymąsi vieni iš kitų. Asociacijos nariai – 22 smulkūs ir vidutiniai ūkininkai, sūrių gamintojai ir įvairių profesijų žmonės bei organizacijų atstovai, neabejingi kaimo plėtrai. Asociacijos ,,Viva Sol” įkurto VšĮ ,,Sūrininkų namų” prekės ženklas, dar žinomas kaip Dargužių sūriai, yra gerai žinomas Lietuvoje. Gaminami sūriai turi savo pirkėjus, o pats Dargužių kaimas ir ,,Sūrininkų namai” sulaukia daug svečių ir turistų. Greta sūrių gamybos, asociacija kartu su savo nariais vykdo ir šviečiamąją veiklą, rengia mokymus, seminarus.
Pasak asociacijos vadovės Linos Gumbrevičienės, koronaviruso pandemija smulkiesiems ūkininkams, gaminantiems maisto produktus, metė iššūkį: pradėti riboti tiesioginiai kontaktai, žmonės vengė naudoti grynuosius pinigus, sustojo pardavimai ir didėjo produkcijos kiekis. Tačiau išradingi gamintojai nenuleido rankų ir sukūrė iki šiol veikiančią internetinės sūrių prekybos sistemą ,,Lauknešėliai“ ir atsiėmimo vietų įvairiuose miestuose tinklą. Gamintojo, pardavėjo ir valgytojo partnerystė bei solidarumas davė savo vaisių – išplėtus asortimentą, jame atsirado ožkos pieno sūrių įvairovė, jogurtai, pienas, kiaušiniai, sezoninės daržovės ir uogos. Prie prekybos internetu sėkmės prisidėjo ir daugiau kaip 7000 „Sūrininkų namų” Facebook sekėjų.
Apie geruosius trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdžius žiniasklaidoje:
https://www.alytausnaujienos.lt/trum-po-sios-mais-tie-ki-mo-gran-di-nes-tie-sus-ke-lias-pas-klien-ta
https://www.delfi.lt/agro/archive/trumpoji-maisto-grandine-kokia-parama-prekybai.d?id=83239931
