Maisto kiekis nepakito, tačiau porcijose sumažėjo maistinių medžiagų. Procesas tęsiasi jau tūkstančius metų, nuo tada kai iš medžiotojų žmonės tapo ūkininkais. Ka daryti, kad aprūpintume organizmą visomis reikalingomis medžiagomis? Atsako biologijos mokslų daktaras Jarosław Słoń.
Kyla klausimas, ką galėjo valgyti pirmykščiai žmonės? Žinoma tai, ką galėjo rasti gamtoje. Tai buvo vaisiai, grybai, riešutai ir panašiai. Tačiau minėtų produktų vartojimo galimybes riboja sezoniškumas. Augalai turi ir daugiau valgomų dalių – šaknis, stiebus, lapus. Tačiau daugeliu atvejų jie nėra nei maistingi, nei skanūs. Situaciją blogina ir tai, kad šaltuoju metų laiku augmenija miršta, o tai, kas lieka vegetuoti yra nevalgoma. Kaip tada galima buvo išgyventi mūsų klimato zonoje? Šią paslaptį įminti padeda įvairūs tyrimai, kurie aiškinasi, kaip išliko toli nuo civilizacijos įsikūrę tautos. Tokie žmonės dar ne taip seniai gyveno Europos klimatui panašioje Šiaurės Amerikoje. Tai yra Kanados indėnai ir eskimai. Kaip jiems pavyko ištverti žiemas?
Jų mityba daugiausia buvo pagrįsta žvejyba. Žinoma, sausumos gyvūnai taip pat buvo medžiojami, tačiau neabejotinai rečiau. Daugybė žuvų rūšių teikė žmonėms maistą. Poledinė žūklė buvo tokia pat sėkminga kaip ir žvejyba vasaros metu. Žuvis galima buvo valgyti bet kuriuo metų laiku bei dideliais kiekiais.
Įrodymų, patvirtinančių žuvies vaidmenį mūsų protėvių mityboje, gausu ir archeologiniuose tyrimuose. Tai būtent kabliukai (iš kaulo) arba įvairūs harpūnų tipai yra dažniausios seniausio maisto gamybos technikos apraiškos – žymiai pralenkiantys vėliau išrastą ir naudojamą lanką. Taip pat buvo žinoma ir daug kitų žvejybos būdų, tokių kaip spąstai, tinklai ir žuvų nukreipimas plaukti į seklias vietas. Mitybos žuvimi pėdsakai randami taip pat mūsų genuose. Europiečiai (panašiai ir kanadiečiai) prarado galimybę pakeisti augalinę omega-3(ALA) į būtinas gyvybei, gyvulines formas EPA ir DHA. Toks pokytis atsirado todėl, kad maiste vis daugiau buvo naudojama žuvies, kurios taukuose esanti omega-3 lengvai pasisavinama. Tačiau regionuose, kuriuose nėra pakankamai vidinių vandens telkinių, pavyzdžiui, centrinėse Azijos ir Afrikos dalyse, gyventojai šių genų neprarado.
Panaši situacija ir su vitaminu D – normalus organizmo funkcionavimas žiemą nebūtų įmanomas be nuolatinio papildomo šaltinio. Tuo metu, kai organizmas vitamino D negali pasigaminti padedamas saulės, alternatyva galėjo tapti žuvys (vėlesniais laikais, kai gyvūnai buvo prijaukinti: ožkos, avys ar galvijai. t.y jų pieno riebalai). Tai ypač akivaizdu stebint Eskimų gentis. Nepaisant vitamino D sintezės trūkumo odoje, jų organizmas yra pasotinamas šiuo vitaminu į mitybą įtraukiant žuvis, ruonius.
Daugelį metų mokslininkai manė, kad naudingiausia žuvies dalis yra jos riebalai. Žuvų taukuose yra vitaminas D bei riebalų rūgštys omega-3 (EPA ir DHA). Dėl to rekomenduojama naudoti maisto papildus su šiais taukais, siekiant pagerinti daugelį organizmo funkcijų ir kaip profilaktinę priemonę nuo vėžinių susirgimų. Tačiau per pastaruosius metus buvo tyrimų, kurių rezultatai parodė, kad grynų DHA papildų naudojimas padidina riziką susirgti prostatos ir krūties vėžiu. Manoma, kad tokiam rezultatui įtakos turi tai, kad papildai yra nenatūralūs ir sutrikdo organizmo procesus.
Laimei, padėtį gelbsti augalinių aliejų komplekso vartojimas, kurio sudėtyje yra ALA formos (būtent tokia yra „Omega Complex Colway International“ sudėtyje). Ji stabdo auglių dauginimąsi, lėtina jų formavimąsi. Tačiau reikia pripažinti, kad nors šis kompleksas apsaugo nuo padidėjusios vėžio susirgimo rizikos, poveikis sveikatai nėra toks geras, koks gaunamas valgant šviežią, sveiką žuvį. Kol kas mokslui nepavyko išsiaiškinti, kurie cheminiai žuvyje esantys junginiai sukelia teigiamą poveikį. Tai gali būti ir kompleksiškas, kelių ar net keliolikos komponentų poveikis.
Žuvies mėsa (kartu su oda) turi dar vieną pranašumą – joje yra nepakeičiamų amino rūgščių, reikalingų mūsų baltymams gaminti. Organizme baltymai yra ne tik statybinė bei maistinė medžiaga. Fermentai, hormonai, ir kūną palaikančios struktūros (pavyzdžiui, odoje esantis kolagenas, elastinas, keratinas) taip pat yra baltyminės struktūros. Organizmas jam reikalingus baltymus geba pasigaminti pats, tačiau tam reikalingos aminorūgštys. Dalis aminorūgščių gali būti susintetinamos organizme (jos vadinamos pakeičiamomis), o dalį privalome gauti su maistu (jos vadinamos nepakeičiamomis amino rūgštimis).
Viena iš nepakeičiamų amino rūgščių yra triptofanas. Jis dalyvauja seratonino ir melanino gamyboje, o šie – reguliuoja nuotaiką ir miego ritmą. Taip pat ji reikalinga sintetinant B grupės vitaminus, reguliuojant medžiagų apykaitą. Ypač svarbi amino rūgščių grupė yra sutrumpintai vadinama BCAA (leucinas, izoleucinas, valinas). Šios aminorūgštys yra nepakeičiamosios ir labai svarbios raumenų baltymų sudedamosios dalys. Jos apsaugo raumenis nuo atrofijos, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, padidina energijos gamybą ląstelėse. Izoleucinas ir valinas yra būtini raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) susidarymui, be jų geležis nebus įterpta į hemoglobiną, todėl gali pasireikšti anemija. Glicinas – mažiausia bei paprasčiausia amino rūgštis, kuri yra pagrindinė daugumos baltymų sudedamoji dalis (pvz. kolageno), taip pat turi raminantį poveikį, valo sunkiuosius metalus, dalyvauja hemoglobino, kreatino ir cukrų sintezėje, reguliuoja energijos gamybą. Lizinas yra ne tik svarbus kolageno komponentas, jis dalyvauja ir smegenų bei imuninės sistemos palaikymo procesuose (naikina virusus). Labai svarbu nepakeičiamąsias amino rūgštis pateikti organizmui reikiamu kiekiu ir proporcijomis. Geriausias proporcijas galima rasti mėsoje, ypač žuvies mėsoje ir odoje. Čia verta paminėti, kad valgyti mėsą iš esmės yra nesveika, tai žaloja žarnyno floros sudėtį ir gali sukelti kai kurias žarnyno ligas. Tačiau šios išvados netaikomos žuvims. Ne šiaip sau sutapimas, kad senais laikais žuvys nebuvo laikomos mėsa, pavyzdžiui, valgom jas pasninko metu. Net nežinodama priežasčių, žmonija suprato, kad žuvys turi skirtingą poveikį žmogaus organizmui.
Norint gauti geriausią amino rūgščių kokteilį žuvų baltymai yra geriausias sprendimas. Tai medžiaga, kuri tinka tiek kolageno, tiek elastino sintezei, taip pat raumenų baltymams, fermentiniams baltymams. Be to, tai taikoma ne tik amino rūgštims. Žuvys tiesiog turi viską, ko reikia mūsų kūno baltymams gaminti. Ir jei to nepakanka – žuvų baltymai yra labai subtilūs, jie greitai virškinami ir pilnai įsisavinami.
Kada papildyti baltymų ir amino rūgščių reikia labiausiai?
Visų pirma, tai yra ypatingai svarbu kai jaunas organizmas auga. Nuo nėštumo pradžios, veliau kūdikystėje, iki brendimo pabaigos, vaikai ir paaugliai turi turėti galimybę gauti maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug visaverčių baltymų. Tuomet jų kūnai intensyviai ir sveikai auga. Antra, įtampos būsenose (mokymasis, aktyvios treniruotės, sunkus darbas, stresas), reabilitacijos metu, žaizdų ar lūžių gijimui spartinti arba atsigaunant po nepakankamo mitybos laikotarpio. Trečia, kai yra didelis baltymų poreikis, pvz., žindančioms moterims, vyrams, kai vyksta didelis seksualinis aktyvumas, nes spermos gamybai reikia daug baltymų.
Jei patiriate nuotaikų kaitas, tai gali būti sąlygota kai kurių amino rūgščių stygiaus, pavyzdžiui, tirozino, triptofano, glicino ir serino. Jei geležies kiekis normalus, tačiau susiduriate su anemija, gali tekti padidinti izoleucino, valino ir histidino kiekį. Susilpnėjus imunitetui gali būti naudingas lizinas, glutaminas, glutamo rūgštis, citrulinas, asparto rūgštis ir tirozinas. Tokį skaičiavimą galima tęsti ilgą laiką, bet geriau – daugybei neaiškių klinikinių atvejų, tiesiog aprūpinkite kūną visais amino rūgščių kompleksais. Žinoma, geriausia iš žuvų.
Bet sugrįžkime prie antrojo, labai svarbaus elemento, kuriuo yra vitaminas D. Tai vitaminas turintis neįtikėtiną galią žmogaus organizme. Jis atsakingas už daugybę procesų, kurie kas sekundę vyksta mūsų organizme. Reguliuoja daugiau nei 3500 genų raišką.
Kaip tai veikia praktiškai?
Nuo tada, kai mes, kaip žmonės, palikome Afriką ir apsigyvenome regionuose, kuriuose yra didelė įvairių sezonų kaita, vitamino D lygis kraujyje, taip pat kinta, tačiau palaipsniui prisitaikėme prie to, kas vyksta aplinkoje. Vasaros sezonu augalijos vegetacija aprūpina maisto gausa, šiluma, o ilgos dienos leidžia intensyviau dirbti įvairius darbus. Dėl natūralios šviesos vitamino D kiekis organizme būna aukštas. Atėjus rudeniui sumažėja vitamino D kiekis organizme. Tuo pačiu mažėja ir fizinis aktyvumas, organizmas ima kaupti energiją riebalų pavidalu. Vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai vitamino D lygis smarkiai sumažėja organizmas maksimaliai taupo energiją, tausoja atsargas. Tuo metu pasireiškia ir nemalonūs pojūčiai: nenoras judėti, apatija, mieguistumas, neveiklumas, peršalimas, infekcijos ir daugelis kitų ligų. Žinoma, tai taikoma žmonėms, kurie žiemą nepapildo vitamino D rezervo.
Deja, mūsų geografinėje platumoje įprastai vitamino D atsargų turime sukaupę labai mažai. Naujausi šios srities tyrimai rodo, kad 98% tautiečių vitamino D kiekis yra mažiau nei 30ng/ml. Optimaliai turėtų būti 70-100 ng/ml. Taip pat iš tyrimų, susijusių su auglių paplitimu, ten kur kraujo sudėtyje yra vitamino D daugiau nei 70 ng/ml, imuninė sistema kovoja su augliais efektyviau (tai reiškia, kad susirgimo vėžiu rizika yra žymiai mažesnė). Dar daugiau vitamino D (virs 100 ng/ml) rasta nėščių moterų ir vyresnio amžiaus žmonių kraujyje, nes organizmas, palankiose sąlygose, gamina daugiau aktyvaus vitamino D.
Ar ne būtų protinga gauti daugiau vitamino D?
Būti ilgiau saulėje ar valgyti daugiau žuvies (natūralūs pieno riebalai ar kiaušiniai taip pat yra geras šaltinis), arba galima padidinti jo kiekį maisto papildu?
Didelis vitamino D kiekis organizme labai efektyviai kaupia kalcį. Padidėja kalcio pasisavinimas iš maisto, tačiau jis nėra šalinamas su šlapimu. Kalcis kaupiasi kraujyje, sausgyslių ir raiščių (kurie tampa kieti ir linkę plyšti), inkstų (akmenys) ir raumenyse – sukeldamas įvairias problemas. O kur kalcio tikrai reikia, t.y. kauluose, čia vis tiek jo trūksta. Tam reikalingas specialių fermentų aktyvavimas, kad kalcis patektų į kaulus reikalingas vitaminas K2.
Deja, šio vitamino taip pat labai trūksta. Kodėl taip yra? Senovėje tai darė bakterijos, gyvenančios mūsų žarnyne. Gera žarnyno flora, pagamindavo vitamino K2 su pertekliumi. Tokia gera flora šiuo metu yra retenybė. Taip yra todėl, kad žmogaus mikroflora vystėsi remiantis augaliniu maistu, turinčiu daugybę skaidulų, kurių dabar auginamuose augaluose yra nedaug, o maiste perdirbame maisto pramonėje – beveik nelikę. Tačiau senovės ūkininkai buvo rade būdą tai pakeisti. Norėdami pratęsti maisto vartojimo laikotarpį, beveik viską raugindavo, pradedant nuo burokėlių ir kitų daržovių, net grūdus. Rauginimo metu, bakterijos gamino vitaminą K2, kurį organizmas absorbuoja valgant šiuos produktus.
Šiandien maiste ne tik beveik nėra skaidulų, tačiau ir rauginti produktai yra retas svečias ant stalo. Vitamino K2 trūksta beveik kiekvienam. Yra situacija, kai net įprastas kaitinimasis saulėje gali sukelti uždegiminius procesus, urolitiazę, nes padidėja vitamino D lygis, bet nuolat trūksta K2. Taigi, ar neturėtume taip pat papildyti organizmo vitaminu K2?
Šiuolaikinė mityba turėtų būti grindžiama lyginant tai, ką maistas gali mums duoti, su tuo, ko jame trūksta. Deja, ši trūkstama dalis tampa vis didesnė, tuo tarpu papildai tampa būtinybe, o tai veda į didesnes finansines išlaidas. Tai yra žmonijos vystymosi pasekmė, poreikis maitinti vis daugiau žmonių, siekiant patenkinti daugybę poreikių. Greitu metu gyvenimo lygį ir kokybę nulems galimybė pramoninius maisto produktus papildyti trūkstamais elementais.
Vienas iš trūkstamų dalykų yra vitaminai, ypač vitaminas F. Tačiau, vartojant gerą produktą su vitaminu F (ir nėra geresnio už Omega Complex), tuomet stigtų tik sveikų žuvų miltelių, vitamino D ir vitamino K2 (ir, žinoma, magnio su vitaminu B6, bet tai atskira istorija).
Visų minėtų medžiagų kiekius kompensuoti gali maisto papildas „Colamid“. Jame dera trijų menkių (menkių, ledjūrio menkių ir menkaverių) ekstraktas iš Šiaurės Atlanto vandenyno ir vitaminas D (2000 TV) bei K2 (75 μg). Verta paminėti, kad žuvų koncentratas turi daugybę mikroelementų ir nemažą kiekį fosfato bei kalcio (net aštuntadalis rekomenduojamos paros normos vienoje kapsulėje). Svarbu, kad žuvys, naudojamos gaminti koncentratą, yra laukinės, sugautos atvirame vandenyne, dėl to jų kūnuose nėra sunkiųjų metalų, pesticidų ar kitų teršalų. Tai patvirtina atlikus atitinkamus tyrimus ir sertifikatus.
Vos dvi „Colamid“ kapsulės papildys omega-3 rūgščių balansą, kad apsaugotų nuo prostatos vėžio ir užtikrintų geresnę sveikatą. Verta pabrėžti, kad sveikiausiai būtų naudoti vitamino F preparatą „Omega Complex“ (omega rūgščių, taip pat vitamino A ir dismutazės mišinys).
Taip pat dvi kapsulės per parą bus pakankama dienos dozė vitamino K2, o vasarą – ir vitamino D. Tamsiuoju sezonu „Colamid“ papildykite kitu preparatu, kuriame yra daugiau vitamino D, ar dar geriau, tiesiog padidinkite Colamid kapsulių dozę.
Jei kyla klausimas, ko labiausiai trūksta organizmuose, pirmoje vietoje būtų: vitaminas D (su K2), omega-3 riebalų rūgštys ir mineralai (įskaitant „gyvenimo karalių“ magnį). Todėl rekomenduojame komplektą – „Omega Complex“ kartu su „Colamid“ bei „Magnesium Complex“ – puikiai ir neįprastai veiksmingai tenkina šiuos poreikius. Be to, jis taip pat papildo daugelį kitų trūkumų, kurie papildyti maistu nepavyksta.
Naujoji „Colamid“ formulė yra ne tik gerai suderinta su kitais „Colway Internationa“ papildais – tai taip pat puikus, modernus maisto papildas puikiai derinantis su kitų kompanijų papildais. Mums nebereikia valgyti žuvies kiekvieną dieną, kad būtume sveiki ir gražūs. „Colamid“ yra ateities mitybos technologija ir požiūris į maisto papildus kaip kompleksyvią sveikatos profilaktiką.
Tad skanaus Colamid ir žuvis tebūna su Jumis!
Straipsnio autorius dr. Jarosław Słoń
