Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), išanalizavusi 12 ministerijų teisinių paslaugų sutarčių sudarymo ir vykdymo procesus, nustatė nepagrįstų, subjektyvių sprendimų priėmimo, konkrečių juridinių asmenų protegavimo rizikas.
Kaip teigiama STT pranešime spaudai, analizuotu laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2025 m. liepos mėn. 12 ministerijų (Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos analizuojamu laikotarpiu minėtų pirkimų nevykdė) sudarytų teisinių paslaugų sutarčių vertė sudarė apie 6 mln. eurų, iš kurių 3,7 mln. – pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi.
Įvertinus visas analizuojamu laikotarpiu sudarytas teisinių paslaugų teikimo sutartis, STT pastebėjo kad virš 70 proc. visos šių sutarčių vertės sudaro pirkimai su trimis advokatų kontoromis. Analizėje taip pat atkreiptas dėmesys į kelerius metus trunkančius nuoseklius dalykinius santykius tarp konkrečių ministerijų ir tam tikrų paslaugų tiekėjų.
„Tai gali signalizuoti apie rizikos veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos vienam pagrindinių pirkimų lygiateisiškumo principui bei tiekėjų konkurencijai“, – akcentuoja tarnyba.
STT, dar 2018 m. atlikusi antikorupcinį teisės akto vertinimą, įvardijo šią išimtį kaip rizikingą ir pateikė pasiūlymus ministerijoms parengti aiškią tvarką dėl tokių pirkimų vykdymo. Nepaisant to, korupcijos rizikos analizės atlikimo metu tik Susisiekimo ir Teisingumo ministerijos turėjo tokias vidines tvarkas.
„Tokios vidinės tvarkos neturėjimas gali kelti korupcijos rizikas dėl vidaus kontrolės trūkumo, šališkų sprendimų priėmimo, neefektyvaus viešųjų finansų valdymo. Pavyzdžiui, nustatyta atvejų, kai nepateikti dokumentai, pagrindžiantys konkretaus tiekėjo pasirinkimą, nors 2022–2023 m. laikotarpio sutarčių vertė su juo viršijo 310 tūkst. eurų“, – pažymi STT.
Kaip nurodo tarnyba, taip pat, analizuojant ministerijų teisinių paslaugų sutartis, pastebėta, kad 2024–2025 m. laikotarpiu konkrečiam tiekėjui už paslaugas sumokėta apie 216 tūkst. eurų, tačiau nepateikti nei rinkos tyrimo, nei kiti tiekėjo pasirinkimą pagrindžiantys dokumentai.
Be to, STT pastebėjo, jog neatlikus rinkos tyrimą, kreipiamasi tik į vieną tiekėją, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad neatskirtos pirkimų iniciatorių ir organizatorių funkcijos.
Kritikuoja sutarčių dėl teisėkūros paslaugų sudarymo procesus
STT, atlikusi analizę, taip pat nustatė, kad ministerijos buvo sudariusios 7 sutartis, susijusias su teisėkūros procesu, tai yra teisės akto projekto rengimu ar teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugomis.
„2025 m. advokatų kontora vienai iš ministerijų suteikė paslaugą „Aiškinamojo rašto rengimas dėl Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projekto“. 2024 m. pasirašytos sutarties pagrindu advokatų kontoros ministerijai suteikta paslauga „Pasiūlymas dėl naujos Žuvininkystės įstatymo redakcijos įstatymo projekto forma“, – pavyzdžius vardijo STT.
Tarnyba pabrėžia, kad, nors pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą tiek šių paslaugų, tiek kitų su teisėkūra susijusių paslaugų įsigijimas yra leistinas, tačiau įstatymas numato ir tam tikras sąlygas dėl tokių paslaugų įsigijimo.
„Korupcijos rizikos analizės metu ministerijų pateikta informacija dėl šių sąlygų atitikimo bei argumentai dėl tokių paslaugų poreikio, STT vertinimu, nebuvo pakankamai pagrįsti, taip pat nebuvo laikomasi tokiems įsigijimams taikomų viešinimo reikalavimų, o tai kelia abejonių dėl tokių įsigijimų skaidrumo bei racionalumo“, – akcentuojama STT pranešime spaudai.
Atkreipė dėmesį į teisines paslaugas teikusį, su įmonėmis susijusį lobistą
Analizės metu taip pat nustatyta, jog vienai ministerijai paslaugas dėl naujo Žuvininkystės įstatymo redakcijos projekto teikė teisininkas, kuris yra registruotas lobistas, susijęs su žuvininkystės srityje veikiančiais juridiniais subjektais ir 2020–2021 m. laikotarpiu jų vardu teikė pastabas bei siūlymus tuometiniam registruotam įstatymo projektui, turėjo konsultacijas su ministerijos atstovais, nors tokia veikla Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje nebuvo deklaruota.
„Tai kelia riziką, kad valstybės lėšomis gali būti proteguojami tam tikri privatūs subjektai bei jų interesai, taip pažeidžiant viešąjį interesą. Be to, šios paslaugos teikimo viešajame pirkime, kuriame dalyvavo tik vienas tiekėjas, STT įžvelgė konkurencijos ribojimo požymius, o laimėjęs tiekėjas galimai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“, – situaciją vertino STT.
Atsižvelgiant į nustatytas galimas korupcijos rizikas, Vyriausybei ir ministerijoms STT pateikė siūlymus dėl priemonių, kurios padėtų skaidrinti teisinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo ir vykdymo procesus, skatintų efektyvų viešųjų finansų panaudojimą, tiekėjų konkurenciją bei šalintų eilę korupcijos rizikos veiksnių.
Vyriausybė ir ministerijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
