COVID-19 rodikliams siekiant naujas aukštumas, Koronos karštoji linija lapkritį pradėjo skaičiuoti antrąjį milijoną skambučių. Praėjo lygiai aštuoni mėnesiai, kai Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) personalas greta įprasto kasdienio darbo ėmėsi teikti pagalbą telefonu visos Lietuvos žmonėms. Ilgainiui jiems savanoriškai padėti stojo šimtai kauniečių, o šiandien gelbsti ir mūsų šalies kariai. Viena dažniausių paslaugų – registracija tyrimams į mobiliuosius patikros punktus – jau kuris laikas pasiekiama ir internetu – 1808.lt.
Nuo informavimo iki psichologinės paramos
Nuo detalios informacijos apie saviizoliacijos sąlygas bei taisykles iki žmogiškų patarimų ir konsultacijų: kaip elgtis grįžus iš užsienio ar laukiant parvykstančių artimųjų, kokie simptomai būdingi ir ką daryti juos pajutus, kur ir kaip išsitirti dėl COVID-19, kiek pavojingas turėtas kontaktas su sergančiuoju?
Šie ir begalė kitų klausimų nuo pat pradžių kamavo visos šalies gyventojus, susidūrus su menkai pažįstama liga, išgirdus apie jos klastingą diagnozę. Pagrindiniu informacijos bei paguodos šaltiniu žmonėms iki šiol tampa nuo kovo 13 dienos Kaune veikianti Koronos karštoji linija 1808.
Operatorių darbą prie „karštų“ telefono linijų išbandę greitosios pagalbos medikai neslepia, kad dažnu atveju neapsiribota vien dalykiniu pokalbiu – prireikdavo griebtis ir psichologinės paramos ar nukreipti pas šios srities specialistus.
Pavasarį, per pirmąjį koronaviruso vajų šalyje, darbas čia vykdavo ištisą parą. Kol gyventojai, paisydami griežtų ribojimų, uoliai laikėsi rekomendacijų likti namuose, šimtai savanorių pamainomis dirbdavo prie telefonų, atsiliepdami į be perstojo atakavusius skambučius – iki keliolikos tūkstančių kasdien.
Šauliai, studentija, specialiųjų tarnybų ir kitų įvairių organizacijų atstovai bei pavieniai kauniečiai su ausinėmis ir mikrofonu prie telefonų praleisdavo šimtus valandų. Veikdami pagal iš anksto suderintą specialų algoritmą jie vadovavosi viena taisykle – susilaikyti nuo detalių konsultacijų konkretaus asmens sveikatos bei gydymo klausimais. Tokiais atvejais skambinantieji būdavo sujungiami su budinčiais gydytojais, greitosios pagalbos dispečeriais.
Kalbėta apie 50 tūkst. valandų
„Aštrėjant epidemiologinei situacijai, atitinkamai didėja duomenų kiekiai – keičiasi Vyriausybės nutarimai, įvedami nauji apribojimai bei rekomendacijos. Darbuotojai turi išmanyti tiek nacionaliniu mastu, tiek ir konkrečiam regionui taikomas prevencines priemones. Todėl siekiame turėti nusistovėjusį kolektyvą, kad savo žinias bei kompetencijas nuolat stiprinantys tie patys žmonės užtikrintų kokybiškas paslaugas“, – kalbėjo Koronos karštosios linijos veiklą koordinuojantis Kauno GMPS Slaugos padalinio vadovas Donatas Paliulionis.
Pasak jo, Greitosios medicinos pagalbos stotyje dar birželį sukurtos darbo vietos pilnu etatu ir pradėtos naujų darbuotojų paieškos. Liepą darbą pradėjo beveik šimtas naujokų.
Šiandien nuo pandemijos pradžios jau atsiliepta į 1,147 mln. skambučių ir iškalbėta beveik 50 tūkst. valandų.
Nuo praėjusios savaitės Koronos karštosios linijos 1808 komandą sustiprino per pusšimtį Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių. Šiuo metu pamainą sudaro 35 nuolatiniai operatoriai ir tiek pat savanorių, sulaukiantys nuo 10 iki 14 tūkst. skambučių per dieną.
Dar kelios dešimtys prie telefonų budinčių pagalbininkų – kauniečiai ir vilniečiai iš skambučių centrų.
Registracija tyrimams – ir internetu
„Reaguodami į ekstremalias sąlygas ir visoje šalyje augančią susirgimų kreivę, inicijuojame pokyčius. Visa tai tampa stimulu optimizuoti esamus procesus, stabilizuoti krūvį darbuotojams, o tuo pačiu pasirūpinti, kad gyventojai sulauktų deramos pagalbos. Didžioji dalis skambučių – susiję su tyrimais mobiliuosiuose patikros punktuose, todėl sukūrėme sistemą, kuri leidžia užsiregistruoti internetu. Elektroninės sistemos ir didinamų darbo vietų rezultatai akivaizdūs – operatyvumas siekia 97 procentus“, – teigė D. Paliulionis.
Nuo praėjusios savaitės interneto svetainėje www.1808.lt jau veikia dvi registracijos kategorijos: sveikatos srities ir socialiniams darbuotojams bei gyventojams su COVID-19 būdingais simptomais. Patikrai mobiliajame punkte galima užregistruoti ir šeimos narį ar kitą asmenį, kuris dėl sveikatos būklės negali to padaryti pats.
Artimiausiu metu planuojama leisti registruotis internetu ir asmenims, grįžusiems iš užsienio bei norintiems išsitirti dėl koronaviruso.
„Jau ilgą laiką Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis laikoma pavyzdžiu dėl savo tiesioginio darbo, teikiant skubią pagalbą žmonėms. Tačiau šie sudėtingi metai parodė, kad ten dirbančių medikų profesionalumas siekia kur kas daugiau. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu kelti sau aukštus tikslus ir ne tik apie juos kalbėti, bet ir daryti konkrečius darbus. Tuomet supranti, kad vieno miesto įstaiga, padedama šimtų neabejingų savanorių, gali nuveikti labai didelius dalykus visai Lietuvai. Manau, čia ir yra tas tikrasis kauniečių genas – suremti pečius dėl žmonių, kai to labiausiai reikia“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Dešimtys Kauno miesto savivaldybės įstaigų darbuotojų prie Koronos karštosios linijos savanorių prisijungė dar per pirmąjį karantiną. Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras pastebi, kad pastaruoju metu žmogiškųjų išteklių vis labiau prireikia ir kitose srityse, todėl miestas turi parengęs specialistų rezervą pandemijos iššūkiams Kaune suvaldyti.
Pastarąsias kelias savaites Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai padeda ir kolegoms Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, perimdami dalį darbų atliekant epidemiologinius koronaviruso atvejų tyrimus mieste ir aplinkinėse savivaldybėse: klasifikuoja ir valdo duomenis, kontaktuoja su gyventojais dėl saviizoliacijos, tyrimų bei galimų sąlyčių su nustatytais COVID-19 pacientais.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
