Kalbų vystymąsi būtų galima be vargo palyginti su biologine evoliucija. Abiem atvejais procesai vyksta pamažu ir labai nuosekliai, taigi, kalbėti apie kokį nors ryškų lūžio tašką, nuo kurio viena kalba virsta kita, tiesiog neįmanoma.
Dėl tos pačios priežasties ne visada pavyksta užtikrintai konstatuoti, kad kuri nors viena kalba yra senesnė už kitą. Aišku tik tiek, kad nė viena kalba nėra senesnė už žmoniją, rašoma svetainėje theculturetrip.com.
Vis dėlto, keletą toliau išvardytų kalbų derėtų laikyti išskirtinėmis, mat jos iš tiesų atkeliavo iš labai senų laikų.
Hebrajų
Hebrajų kalba unikali tuo, kad maždaug 400 mūsų eros metais iš įprastinės vartosenos ji praktiškai pasitraukė ir kurį laiką buvo siejama vien su žydų liturgija. Tačiau su XIX–XX a. prasidėjusiu sionizmo judėjimu hebrajų kalba taip pat atgimė ir tapo oficiali Izraelio kalba. Nors modernioji šios kalbos versija ir skiriasi nuo tos, kuria buvo rašoma Biblija, žmonės, kuriems hebrajų kalba yra gimtoji, visiškai supranta Senąjį Testamentą ir su juo susijusius tekstus. Šiuolaikinei hebrajų kalbai nepaneigiamą įtaką padarė jidiš – gimtoji hebrajų kalbą į vartoseną sugrąžinusių asmenų kalba.
Baskų
Baskų kalba užmena lingvistams begalę paslapčių. Tai gimtoji Ispanijoje ir Prancūzijoje gyvenančių baskų kalba, tačiau, kad ir keista, niekaip nesusijusi su jokia romanų kalbų šakai priklausančia kalba, kaip antai prancūzų ir ispanų.
Tiesą sakant, ji nesusijusi su apskritai jokia kita pasaulio kalba. Apie jos kilmę lingvistai diskutuoja jau ne vieną dešimtmetį, tačiau nė viena pasiūlyta teorija lig šiol nepatvirtinta. Vienintelis abejonių nekeliantis dalykas yra faktas, kad šia kalba minėtoje teritorijoje buvo kalbama dar iki romaninių kalbų išplitimo, t. y. prieš tai, kai čia įsikūrė lotyniškai kalbantys romėnai, davę pradžią prancūzų ir ispanų kalboms.
Tamilų
Tamilų kalba yra gimtoji maždaug 78 mln. žmonių kalba. Tai oficiali Šri Lankos ir Singapūro kalba. Tai vienintelė klasikinė kalba, atsilaikiusi prieš visus modernizavimo procesus. Ji priklauso dravidų kalbų šeimos pietų grupei. Dravidų kalboms priskiriama keletas pietinėje ir rytinėje Indijos dalyse vartojamų kalbų. Tamilų kalba taip pat yra oficiali Tamil Nadu valstijos kalba.
Mokslininkai yra aptikę net III a. pr. Kr. datuojamų įrašų tamilų kalba. Su šiuo laikotarpiu ir siejamos lig šiol vartojamos tamilų kalbos ištakos. Kitaip nei sanskritas (dar viena senovinė Indijos kalba, maždaug 600 m. pr. Kr. pasitraukusi iš įprastinės vartosenos ir išlikusi liturgijoje), tamilų kalba iki šiol vystosi. Labiausiai paplitusių pasaulio kalbų sąraše jai priklauso 20 vieta.
Lietuvių
Kalbų šeima, kuriai priklauso beveik visos Europos kalbos, kildinama iš indoeuropiečių prokalbės. Į atskiras kalbų grupes šios kalbos, kaip manoma, pradėjo skilti maždaug 3500 m. pr. Kr. Iš jų išsivystė dešimtys skirtingų kalbų, tokių kaip vokiečių, italų, anglų ir kt. Palaipsniui jos ėmė netekti tam tikrų bendrų bruožų. Vis dėlto viena baltų kalbų šakai, arba grupei, priskiriama kalba išlaikė daugiau apie proindoeuropietišką kilmę bylojančių ypatumų nei visos kitos.
Teigiama, kad ta kalba buvo kalbėta dar 3500 m. pr. Kr. Būtent lietuvių kalba dėl tam tikrų priežasčių liko artimiausia indoeuropiečių prokalbei tiek savo garsų sistema, tiek gramatikos taisyklėmis. Taigi, ją pagrįstai galima vadinti viena seniausių pasaulio kalbų.
Persų
Šiuo metu persų kalba vartojama Irane, o literatūriniai jos variantai – Afganistane ir Tadžikijoje, taip pat kai kuriose kitose teritorijose. Ši kalba yra tiesiogiai susijusi su Persų imperijoje vartota senąja persų kalba. Modernusis persų kalbos variantas susiformavo maždaug 800 m. po Kr.
Kitaip nei kitos šiuolaikinės kalbos, nuo to laiko persų kalba bemaž nepakito. Šiandien persų kalba kalbantys žmonės 900 m. po Kr. parašytą persišką tekstą perskaitytų kur kas lengviau nei anglakalbiai W. Shakespeare kūrinius.
Islandų
Islandų kalba – tai dar viena indoeuropiečių kalbų šeimai priklausanti kalba, tačiau jau iš šiaurės germanų, arba skandinavų, kalbų pogrupio. (Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, anglų kalba taip pat priskiriama germanų kalbų grupei, tačiau kitam – vakarų germanų – pogrupiui.) Daugelis germanų kalbų ilgainiui supaprastėjo, todėl neteko kai kurių kitoms indoeuropiečių šeimai priklausančioms kalboms lig šiol būdingų bruožų.
Eilinis anglakalbis, kuriam neteko mokytis, tarkim, lotynų arba kurios nors slavų kalbos, gal nė neįsivaizduoja kokia paini gali būti linksnių sistema. Vis dėlto islandų kalba modernizacijos procesams buvo atsparesnė, todėl išlaikė daugelį iš kitų kalbų išnykusių bruožų. Beveik jokios įtakos šiai kalbai nepadarė ir pavaldumo Danijai laikotarpis, užsitęsęs nuo XIV iki XX a., todėl ji mažai tepakito nuo pat tų laikų, kai buvo paskleista į šalį atsikėlusių vikingų. Įdomu tai, kad islandai gali be vargo perskaityti net kelių amžių senumo sagas.
Makedoniečių
Slavų kalbų šakai priklauso tokios kalbos kaip rusų, lenkų, čekų, kroatų ir kt. Palyginti su senųjų kalbų skaičiuojama istorija, šios kalbos ganėtinai jaunos. Nuo bendros slavų prokalbės jos ėmė šakotis tik tada, kai šv. Kirilas ir Metodijus standartizavo kalbą, sukurdami tai, kas dabar vadinama senąja bažnytine slavų kalba. Šiems šventiesiems priskiriama ir slaviškosios abėcėlės autorystė. IX a. jų dėka ta kalba buvo paskleista į šiaurę, į kurią jie patys patraukė siekdami atversti slavus į krikščionybę.
Šv. Kirilas ir Metodijus buvo kilę iš Graikijos šiaurės, maždaug tos vietos, kurioje įsikūrusi dabartinė Makedonija. Taigi, makedoniečių (kaip ir jai gimininga bulgarų) kalba yra laikoma senajai bažnytinei slavų kalbai artimiausia šiuolaikine kalba.
technologijos.lt inf.
