2021 11 09
Numatoma suteikti Lietuvos probacijos tarnybai daugiau autonomiškumo, efektyvinti probacijos vykdymą bei pataisos įstaigų pareigūnų veiklos organizavimą.
KAS NUMATOMA?
Keisti Probacijos tarnybos pavaldumą ir įteisinti tiesioginį pavaldumą Teisingumo ministerijai.
KODĖL TAI BŪTINA?
1) Įvertinta ES valstybių patirtis rodo, kad įsteigus atskirą Probacijos tarnybą pagerėjo ir tapo skaidresnis finansinių resursų panaudojimas ir valdymas, didėjo darbuotojų motyvacija ir atlygis už darbą, taip pat proaktyvus įsitraukimas į projektines, inovatyvias veiklas, sutrumpėjo biurokratinės procedūros, atsisakyta perteklinių, neefektyvių kontrolės priemonių (pvz. formalaus nuteistųjų registravimosi), numatyta aiški atsakomybė už įgyvendinamas funkcijas. 14-oje ES šalių probacijos tarnybos yra tiesiogiai pavaldžios Teisingumo ministerijai, tik 6 valstybėse – kalėjimų administracijoms, kitose – už vidaus reikalus atsakingai ministerijai, privačios arba pavaldžios teismams.
2) Lietuvos bausmių vykdymo teisės, kriminologijos mokslininkai, taip pat Tarptautinės probacijos organizacijos ekspertai akcentuoja, kad probacija turi turėti autonomiją, operatyvumą priimant sprendimus.
3) Kadangi iki šiol pasigendama metodologinio vadovavimo Probacijos tarnybai mechanizmo, efektyvaus jos veiklos vertinimo, todėl siekiant tobulinti Probacijos tarnybos veiklų valdymą, užtikrinti jos veiklos veiksmingumo vertinimą, užsienio valstybių praktikos analizę, darbuotojų skyrimą šioms funkcijoms vykdyti, būtina įgalinti pačią Probacijos tarnybą savarankiškai priimti sprendimus dėl naujų pažangių priemonių taikymo, imtis lyderystės ir proveržio išvien dirbti su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse bei savivaldoje, sprendžiant žmogiškųjų išteklių, tarnybos veiklos modernizavimo ir kitus probacijos vykdymui aktualius klausimus.
4) Probacijos tarnybų vaidmuo ir darbo apimtys daugelyje ES šalių nuolatos didėja, o įkalinimo įstaigų krūviai mažėja (įkalintųjų asmenų skaičius mažėja). Lietuvoje stebimos analogiškos tendencijos. Probacijos tarnybos krūvis per 7 metus padidėjo 3 kartus, t. y. nuo 9000 iki 32 000 nuteistųjų per metus. Tad būtina turėti atskirą tarnybą, kuri būtų atsakinga už šių asmenų priežiūrą ir resocializaciją bendruomenėje, socialinę partnerystę, NVO įtraukimą, inovacijų diegimą, nes dabartinėje kalėjimų sistemoje šios priemonės nėra taikomos.
5) Daugiapakopė sistema apsunkina Teisingumo ministerijos funkcijų probacijos srityje įgyvendinimą, pavyzdžiui, negaunama išsami informacija apie Probacijos tarnybos materialiuosius ar teisinio reguliavimo tobulinimo poreikius bei kitus rodiklius, todėl nepriimami savalaikiai sprendimai dėl Probacijos tarnybos veiklos optimizavimo.
6) Dalis Probacijos tarnybos darbuotojų vykdo su jų veikla nesusijusias funkcijas, pavyzdžiui, statistinių duomenų ir informacijos apie įvykius pataisos įstaigose rinkimas ir sisteminimas bei kitas.
7) Probacijai keliamas itin ambicingas tikslas dėl nuteistųjų, vengusių probacijos ar bausmės vykdymo, taip pat nuteistųjų už priežiūros metu padarytas nusikalstamas veikas, kurių dalis nuo visų prižiūrimų asmenų skaičiaus turės mažėti ir siekti vos 3 procentus.
Tikimasi, kad įstatymų pakeitimai leis užtikrinti vienodą dėmesį tiek probacijos, tiek bausmių vykdymo sistemos efektyviai veiklai ir vystymuisi, o Kalėjimų departamento ir Probacijos tarnybos tarpusavio santykiai bus grindžiami ne subordinacija, o lygiaverte ir socialiai atsakinga partneryste.
