Lietuva 2025 metais minės Gedimino sąjungos su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka, Venclovo Agripos, Baltramiejaus Vilento, Pilypo Ruigio, Žemaitės, Juozapo Montvilos, Mortos Zauniūtės, Petro Avižonio, Povilo Višinskio, Mstislavo Dobužinskio, Aleksandro Stulginskio, Mykolo Krupavičiaus, Juozo Andriaus, Juozo Tarvydo, Prano Daunio, Antano Macijausko lietuviško žemėlapio „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“, Alfonso Lipniūno, Didžiojo Vilniaus Seimo, Partizaninio judėjimo dalyvių, Elenos Terleckienės, Leono Kalinausko, Zigmo Zinkevičiaus, Alfonso Svarinsko, Kazio Morkūno, Vlado Žuko, Jono Švažo, Benjamino Gorbulskio, Adolfo Meko, Vaclovo Into, Akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugijos, Žydų mokslo instituto – YIVO ir Kalniškės mūšio metus.
Tai įtvirtinta Seimo rezoliucijoje „Dėl 2025 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių“ Už rezoliuciją balsavo 75, prieš buvo du, susilaikė 6 Seimo nariai.
Vyriausybei pasiūlyta sudaryti tarpžinybines komisijas 2025 metais minimų sukakčių minėjimo programoms parengti, į jas įtraukti valstybės institucijas, savivaldybes, bendruomenes, visuomenines organizacijas, asociacijas ir piliečius.
1325 m. įvyko Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sąjunga su Lenkijos karaliumi Vladislovu I Lokietka. 2025 m. minimas šio įvykio 700-ais jubiliejus;
apie 1525 m. gimė literatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius ir Livonijos lauko raštininkas Venclovas Agripa, lietuvių vertėjas, giesmių eiliuotojas Baltramiejus Vilentas. 2025 m. minimos jų 500-osios gimimo metinės;
1675 m. gimė Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas Pilypas Ruigys. 2025 m. minimos jo 350-osios gimimo metinės;
1845 m. gimė lietuvių rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė). 2025 m. minimos jos 180-osios gimimo metinės;
1850 m. gimė verslininkas, filantropas Juozapas Montvila. 2025 m. minimos jo 175-osios gimimo metinės;
1875 m. gimė Mažosios Lietuvos spaudos darbuotoja, bibliografė Morta Zauniūtė, gydytojas oftalmologas, pedagogas Petras Avižonis, rašytojas, spaudos darbuotojas, tautinio judėjimo dalyvis Povilas Višinskis, scenografas, grafikas, tapytojas, knygų iliustruotojas Mstislavas Dobužinskis. 2025 m. minimos jų 150-osios gimimo metinės;
1885 m. gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis, dvasininkas, politikas, prisidėjęs prie 1919–1939 m. Žemės reformos įstatymo parengimo ir būdamas keturių vyriausybių žemės ūkio ministru jį vykdęs Mykolas Krupavičius. 2025 m. minimos jų 140-osios gimimo metinės;
1900 m. gimė pulkininkas leitenantas, Lietuvos kariuomenės Karo topografijos skyriaus Kartografijos dalies viršininkas Juozas Andrius, literatūros tyrinėtojas, lituanistas, pedagogas Juozas Tarvydas, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojas Pranas Daunys. 2025 m. minimos jų 125-osios gimimo metinės;
1900 m. išleistas Antano Macijausko lietuviškas žemėlapis „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. 2025 m. sukanka 125 metų nuo šio įvykio;
1905 m. gimė kunigas, pamokslininkas, Štuthofo kalinys Alfonsas Lipniūnas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis. 2025 m. minimos jų 120-osios gimimo metinės;
1905 m. dirbo Didysis Vilniaus Seimas. 2025 m. minima šio įvykio 120-oji sukaktis;
1920 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Aleksandras Grybinas-Faustas, partizaninio judėjimo dalyvis Viktoras Vitkauskas-Saidokas. 2025 m. minimos jų 105-osios gimimo metinės;
1925 m. gimė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras Petras Bartkus-Žadgaila, partizaninio judėjimo dalyviai Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Viktoras Šniuolis-Vytvytis, Bronislovas Juospaitis-Direktorius, Mykolas Kazanas-Mutka, Juozas Jakavonis-Tigras, ryšininkė Izabelė Vilimaitė-Stirna, ryšininkė, disidentė, Lietuvos laisvės lygos narė Elena Terleckienė, kunigas, disidentas, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto narys, pogrindinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ bendradarbis Leonas Kalinauskas, kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas Zigmas Zinkevičius, Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos katalikų dvasininkas, disidentas, vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrėjų Alfonsas Svarinskas, dailininkas vitražistas Kazys Morkūnas, lietuvių bibliografas, knygotyrininkas Vladas Žukas, dailininkas, tapytojas, skulptorius Jonas Švažas, kompozitorius, populiarių lietuviškų dainų autorius Benjaminas Gorbulskis, išeivijos avangardinio kino režisierius, rašytojas Adolfas Mekas, gydytojas, Akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas. 2025 m. minimos jų 100-osios gimimo metinės;
1925 m. Lietuvoje buvo priimtas pirmasis Akcinių bendrovių įstatymas, įsteigta Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės draugija, Vilniuje įkurtas Žydų mokslo institutas, tapęs jidiš kultūros ir mokslinių tyrimų centru. 2025 m. sukanka 100 metų nuo šių įvykių;
1945 m. įvyko Kalniškės mūšis, laikomas vienu didžiausiu Lietuvos partizanų mūšiu su sovietų kariuomene. 2025 m. minėsime 80 metų nuo šio įvykio.
