Džiaugiamės portalo „kaunieciams.lt“ įsitraukimą, jų reakcija į straipsnius bei įrašus. Smagu, kad neliekate abejingi, kai ką pakomentuojame, fotografuojame, gal kai kada paaštriname. Nieko nenorime įžeisti ir už nieką neagituojame. Tebūnie tai tiesiog paaiškinimas ir kai kurių aistrų apraminimas. Kalbėkimės.
Jei rodai suremontuotą kelią ar atidarytą naują tiltą, imi interviu iš mero, tai nereiškia, kad remi merą. Jei rodai sugriuvusius laiptus prie pat Kauno centro, tai nereiškia, kad verti Visvaldą Matijošaitį iš posto bei svajoji apie buvusį merą Andrių Kupčinską ir/arba esi jo slaptas agentas. Žiniasklaida visada daugiau puola valdžią, o ne opoziciją ir visada valdžios tuo skundžiasi. Kitaip ji… kažkokia oficialiai rusiška…
Jei pirma parodai savivaldybės oficialias paramos Ukrainai operacijas, o tik paskui opozicijos – nereiškia, kad remi merą. O jei atvirkščiai – nebūtinai reiškia, kad esi konservatorių arba kitos – dar labiau slaptos – opozicijos papirktas.
Tai galioja ir atvejui, jei Kauno mero opozicijai (konservatoriams, socdemams ar skvernelininkams) pabadai akis įkyriu, nenuginčijamu faktu, kad jie neturi realaus, stipraus kandidato į V. Matijošaičio vietą. Taip bent kol kas yra ir oponentai leidžia purslus į vandenį. Šio fakto konstatavimas nereiškia, kad jį akysna drėbiąs žurnalistas ar ištisos redakcijos dirba autoritariškam „krabui“ ir nereiškia, kad jo ašarojimas telvizijose įtikina, kai kalbama apie nežinojimus apie korupcines istorijas.
Galioja visa tai ir Ukrainos kontekste, kuriame antras Lietuvos miestas padeda antram Ukrainos Charkivui. Taip jau yra, kad karas, kraujas, ašaros suaštrina jausmus, sukelia emocijas ir labai dažnai būna išnaudojamas politinių, verslo ir kitokių konkurencinių sąskaitų suvedimui. Taip reikalams klostantis daug kas vertinama per daug paprastai. Suabejojai man patinkančio politiko populiarumu? Vadinasi esi jo oponentų paskatintas. Parodei, kad ir genoriškai, gal kiek sarkastiškai, net simpatiško politiko klaidas? Vadinasi vykdai jo propagandą ir esi papirktas.
Jei truputį ramiau vertinsime, suprasime, kad perteklinis įtarumas ir aršumas niekam nepadeda. Jis nepadės net bendroms pastangoms nugalėti Putiną. Nedarykime esminės klaidos, kuri naudinga tik jam – nebandykime būti į jį panašūs ir pralenkti šitą personažą niekšingumu bei paranoja.
Tarp savęs visai galima išsiaiškinti, kas čia Kaune ir Lietuvoje gerieji elfai, o kas pasiutę orkai. Dusinkime priešą savo ramybe ir orumu. Ne kiekviename pastenėjime dėl nuopelnus naujiems tiltams, seniems tualetams, sugriuvusiems laiptams ir mugių kokybę reikia ieškoti mordoro šnipo. Jie yra, bet taip bukai jie nesireiškia. Būkime išmintingi.
Dieve sergėk Ukrainą, kuri gina ir Lietuvą. Sergėkime ją kartu. Ir bent toje srityje nekonkuruokime. O temas ir pastabas redakcijai apie viską, simpatijas ir antipatijas, emocijas ir pan. siųskite nesidrovėdami. Komentuokite ir kalbėkimės. Mūsų „kaunieciams.lt” svetainėje jau irgi esama grupių, kuriose galite diskutuoti, kaip bet kuriame socialiniame tinkle. Gero savaitgalio.
Tomas Čyvas, žurnalistas
