„Rail Baltica“ projektavimo padalinys oficialiai pradėjo Kauno mazgo dalies projektavimo darbus, praneša LTG. Pažymima, jog dėl aplinkinių teritorijų tai – vienas sudėtingiausių ruožų Lenkijos–Latvijos koridoriuje.
„Kauno mazgas – sudėtinga tarptautinės „Rail Baltica“ linijos dalis. Pirmiausia, Kaunas yra strateginėje vietoje, kur susikerta europinė (1435 mm) ir esama plačioji vėžė (1520 mm), todėl čia reikia sprendinių, leidžiančių integruoti skirtingas geležinkelio sistemas. Antra, projektas vykdomas tankiai urbanizuotoje teritorijoje, kur būtina suderinti naują infrastruktūrą su esamais keliais bei komunikacijomis“, – teigiama LTG pranešime.
Skelbiama, jog Kauno mazge suplanuota plati infrastruktūra – vystomas Palemono intermodalinis terminalas, pertvarkoma Palemono stoties infrastruktūra, tiltas per Kauno hidroelektrinę.
Savo ruožtu „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas pabrėžia, kad dalis projektavimo darbų ir toliau bus atliekama skelbiant atvirus konkursus rinkai, kita dalis – įgyvendinama vidaus ištekliais.
„Tokiu būdu užtikrinamas spartus, tęstinis infrastruktūros vystymas. Tai ypač aktualu tokiuose urbanizuotuose ruožuose, kuriuose pirmiausia reikia priimti principinius sprendinius, o jų projektavimą galima vykdyti ir pasitelkiant šios srities partnerius“, – pranešime cituojamas V. Žalimas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
