Aukštas cholesterolio kiekis, padidėjęs kraujospūdis paprastai siejami su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jau tampa tiksinčia bomba vis jaunesnio amžiaus, sveikai atrodantiems žmonėms. Kardiologijos profesorius, hab. med. dr. Pranas Šerpytis, neabejoja, kad jei nekreipsime dėmesio į pagrindinius organizmo siunčiamus signalus, nesitikrinsime sveikatos, tai dideliu greičiu artėsime link katastrofos.
„Jaunimas linkęs galvoti – aš jaunas, problemų su cholesteroliu tikrai neturiu, gyvenimo būdas nesvarbu. Deja, bet kapinėse matydamas antkapius jauniems žmonėms visada pagalvoju, kad arba mirė nuo traumos, arba ištiko ūmi kardialinė mirtis, – sako Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis. – Dabar gyvename itin aktyvų gyvenimą, naujos informacinės technologijos mums neleidžia atsipalaiduoti, tad, nekreipdami dėmesio į gyvenimo būdą ir savijautą, judame link katastrofos. Liūdna, bet akis bado mūsų šalies statistika ir požiūris į cholesterolį pasauliniuose sveikatos kongresuose – Lietuva atrodo blogiausiai pagal tuos ligonius, kuriems jau buvo kardiovaskuliniai įvykiai ir kurių cholesterolis turi būti griežtai reguliuojamas.“
Neseniai atlikto tyrimo apie cholesterolio žalą metu paaiškėjo, kad net 72 proc. respondentų klaidingai įsitikinę, kad pagrindinis požymis, parodantis padidėjusį cholesterolio kiekį, yra antsvoris. Padidėjusį cholesterolio kiekį, galintį lemti insultą ar infarktą, nurodo ir daug kitų plika akimi nepastebimų simptomų, tokių kaip riebalų sankaupos ant vokų ar sausgyslių, skausmas širdies plote, svaigstanti galva, dusulys, tirpstančios lūpos ir liežuvio galiukas, šąlančios rankos, netgi pykinimas ar vėmimas bei aštrūs pilvo skausmai!
Cholesterolis reikalingas, bet jo perteklius – žalingas
Tyrimo duomenimis, nors trečdalis lietuvių teigia labai gerai žinantys, kas yra cholesterolis, tačiau net 72 proc. respondentų turi mažai žinių arba nežino apie padidėjusio cholesterolio sukeliamą žalą mūsų organizmui. Jeigu tarp vyresnių žmonių apie cholesterolio žalą dar žino kas trečias, tai mažiausiai informacijos turi 35–44 m. amžiaus respondentai – vos 23 proc. teigė turintys daug informacijos.
Gydytojų įspėjimus, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) nėra tik senjorų ligos, patvirtina ir statistika – 2018 metų duomenimis, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, vien išeminės širdies ir kraujotakos sistemos ligos pražudė daugiau nei 37 tūkstančius lietuvių per metus. Tarp jų – daugiau nei 4 tūkstančiai 35–65 metų amžiaus asmenų. Tokią statistiką Kardiologijos profesorius Pranas Šerpytis aiškina kelių veiksnių deriniu.
„Apskritai cholesterolis nėra blogas dalykas – jis būtinas organizmui. Tačiau jeigu jo per daug – tuomet turime problemą. Čia kaip su automobiliu – į variklį įpylus per daug alyvos, variklis geriau nuo to nedirbs, tačiau jeigu per didelis kiekis alyvos varikliui ir nepakenks, tai žmogaus organizmui cholesterolis gali sukelti nepataisomą žalą. Jis kaupiasi po endoteliu – kraujagyslių vidiniame sluoksnyje atsiranda aterosklerozinių plokštelių, kurios kemša kraujagysles, trukdo kraujo tekėjimui. Tai lemia didesnį insultų ar infarktų skaičių. Aterosklerozės vystymąsi skatina ir visos lėtinės infekcijos. Todėl būtina atsakingai gydyti tokias organizmo lėtines infekcijas kaip sugedę dantys ir t.t.“, – teigia specialistas.
Kodėl nereikia numoti ranka į cholesterolį tiek jaunam, tiek vyresniam
Anot kardiologų, dažnas pamiršta, kad amžius nėra joks garantas, jog nebus padidėjęs cholesterolis ar negresia ŠKL. Jei paciento pirmos eilės giminaičių tarpe buvo sirgusių ŠKL, jei tėvai ar broliai/seserys sirgo miokardo infarktu, buvo atliktos operacijos širdies šuntavimo, gydytojai kalba apie nepalankaus paveldėjimo galimybę, tai reiškia, kad pacientas gali sirgti ŠKL, nepaisant to, kad jam vos 30. Tokie pacientai, anot ekspertų, turėtų tirtis išsamiau, ypatingą dėmesį skirti cholesterolio kiekio organizme stebėjimui ir gyvenimo būdui – vengti rūkymo, reguliuoti svorį, laiku pradėti gydyti padidėjusį spaudimą.
P.Šerpytis pabrėžia, kad prasčiausiai pagal ŠKL statistiką Europoje atrodančios Lietuvos gyventojai ne tik nepasirūpina tyrimais, bet ir kenkia sau nusistatymais dėl cholesterolio kaip nepavojingo sveikatai, ar mitais apipinto gydymo statinais: „Aš per savo didelę darbo patirtį nesu matęs, kad statinai turėtų kažkokį mirtiną šalutinį poveikį, o štai mirčių nuo stentų trombozės ar apskritai staigių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų aš matai labai daug. Netgi per daug“ – sako profesorius.
Dažnai pamirštama, kad ŠKL gali negrįžtamai pakeisti gyvenimą ir asmeniui teks atsisakyti ne tik mėgstamo maisto, veiklų ar darbo, bet ir gyventi su invalidumu.
„Dažnai numojama ranka, kad cholesterolis, jam skirti vaistai – tai gydytojų ir verslo pramanas. Netikima net klinikinių tyrimų rezultatais. Iš pradžių mąstoma, kad esame per jauni sirgti ŠKL ir nesirūpiname gyvenimo būdu, o vėliau po pirmųjų kardiovaskulinių įvykių vengiama gydytis statinais dėl su jais susijusių mitų. Todėl būtina ne tik ugdyti sąmoningumą dėl vaistų bei gydymo, bet ir skatinti fizinį aktyvumą, svorio priežiūrą, mitybos koregavimą, metimą rūkyti“, – skatina Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacijos prezidentas P.Šerpytis.
Kaip dažnai reikėtų pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje?
Keturi pagrindiniai su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme kontrolės būdai – subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir specialių medikamentų arba statinų vartojimas (tik tada, kai juos paskiria gydytojas). Visgi lietuviai neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatos priežiūrai: beveik penktadalis pripažįsta, kad jų gyvenimo būdas nėra sveikas. Kas penktas taip pat patvirtina niekada netikrinęs cholesterolio kiekio savo organizme ir net 43 procentai darbingo 35–44 metų amžiaus respondentų niekada neatliko šių tyrimų.
Kada vertėtų atlikti cholesterolio tyrimą priklauso nuo amžiaus, rizikos faktorių ar šeimos genetikos:
Jaunesniems nei 19 metų asmenims:
Jeigu šeimoje yra turinčių aukštą kraujo spaudimą, patyrusių širdies smūgius ar insultą asmenų. Tuomet galima ištirti dėl šeiminės cholesterinemijos, kurią nulemia genetika.
Vyresniems nei 20 m. amžiaus asmenims:
Pasitikrinti cholesterolio kiekį reikėtų bent jau kas 5 metus;
Vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus – kartą per 1 metus.
Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tad skirti valandą ir pasitikrinti juk nesudėtinga, o užbėgti ligoms už akių – tiesiog privaloma!
Tyrimą gruodžio 6–14 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“.
kaunoaleja.lt informacija
