Kovo 13 d. “Bokšte” vykusio antrojo Europrotų žaidimo metu vėl buvo visko daug:
- Per lengvų ir per sunkių klausimų;
- Drastiškų mūsų komandų persistumdymo vietomis rezultatų eilutėse;
- Naujų veidų ir naudingos informacijos – ačiū Europos vartotojų centrui už pasirodymą mūsų žaidime “gyvai” ir už ilgalaikę draugystę įsteigiant prizus mūsų komandoms – šį kartą jų prizas atiteko II vietą užėmusiems “KOLEGOMS”;
- Tam tikro stabilumo – komanda “EINA SAU” niekam neužleido pirmosios vietos ir valgys dar daugiau šonkauliukų ir sparnelių (už prizą ačiū restoranui “Bokštas”), o komanda “EUROBOKŠTAI” vėl liko tretieji ir vėl – be prizo….
- Netgi matėme – kaip tikrame aukštuomenės vakarėlyje (o ko ne – mes gi Laikinosios sostinės gyventojų palikuonys) – apdarų pakeitimą kelis kartus per vakarą!
- Žaidimo pabaigoje – daug smalsumo (kas ten tame Europos vartotojų centro įsteigtame prizų maišelyje?), ir savotiško stoiškumo (ir visai mes nepavydim tų šonkauliukų!).
Bet apie viską – iš pradžių.
Pirmajame ture iš karto paaiškėjo, kad visi puikiai žinom tiek Vaterlo mūšį, tiek A. de Saint-Exupery, tiek savo unikalų paveldą – knygnešystę, tiek Ispanijos pilietinio karo ir freskos „Gernika“ sąsają, tiek K. Hitlerį ir K. Mone. Tik olandų natiurmortuose dėl krizės išnykusias tulpes pakeitusius muilo burbulus ir mes bandėme pakeisti rūgščiais lietumis, voratinkliais, tulpių svogūnėliais, daržovėmis, tuščiomis vazomis, sūriu, kiškiais ir bulvių žiedais! Beje, tik viską (beveik) žinanti komanda “EINA SAU!” žinojo teisingą atsakymą. Ir B. Pundziaus skulptūrą “Taikos sargyboje”, dabar jau nuimtą nuo Žaliojo tilto Vilniuje, bandėme įkurdinti: prie Karo muziejaus Kaune (ir kam čia mums jos reikia?), ant Trijų Kryžių kalno, Grūto parke ir net ant jo paties kapo.
Antrąjame ture jau nebuvo taip lengva – niekas nežinojo Prancūzijos užjūrio teritorijų, bet visi žinojo ES simbolikos skaičių. Sugalvojom naujų pavadinimų Trevi fontanui (ir forumui) – tai Monso, Nato, Laisvės ir Garibaldžio.
Suktą klausimą apie Madam Tiuso žinojo tik “UTOPIJA”, “KOLEGOS” ir “EINA SAU!”, kitii ją maišė su Marija Antuanete ar netgi Žana d’Ark. Petrarką maišėm su Remarku, o pirmojo be deguonies kaukės įkopusio į Everestą ir įkūrusio MMM muziejų alpinisto pavardės nežinojom niekas, tai išvadinom jį visokiom pavardėm, pravardėm ir dar žmogumi voru. Pasirodė, kad su asilais geriausiai susipažinę yra komanda “EINA SAU!” – tik jie atpažino Buridano asilą, kiti manė, kad asilus yra laikę (ir tinkamai jų nešėrę) yra ir B. Šo, ir Ž. Ruso, ir P. Blezo, Volteras I. Kantas ir netgi Šriodingeris.
Išradingiausių atsakymų sulaukėme į klausimą, kam skirtos aukštai ant namų sienų tvirtinamos kėdės ir laikikliai. Pasirodo, kad jie skirti alpinistams, valytojams, mirusiems keliauti į dangų, pašto balandžiams, dviračiams, dailininkams, paukščiams, žiūrovams (?) ir išvengti bėgančių bulių. Kad jie skirti raganoms – niekas nesusiprotėjo. Tai gal jūs netikit, kad raganos egzistuoja? Paaiškėjo, kad Graikiją geriausiai pažįsta “EKSTRYMAI” ir “EUROBOKŠTAI”. O Prancūzijoje nelikus mūrininkų bažnyčią statė ne tik jūrininkai ir laivų statytojai, bet ir angelai, vienuoliai, ir netgi duobkasiai! Šaulių sąjungą ir daktaro Aiskaudos personažo prototipą žinome visi, tik viena komanda jį išvadino “Amžinu žydu”.
Audio turas pasirodo buvo labai lengvas (ir tai atsispindėjo rezultatuose): ir Bareikius, ir Jazzu dainas mes pažįstame, ir Kašpirovskį, ir lietuvišką poezijos klasiką apie beržą žinome, tik kai kurie aktorių A. Sakalauską sumaišė su Henriku Daktaru.
Bet svarbiausia, kad visiems (tikimės!) tai buvo linksmai ir naudingai praleistas vakaras!
Renginio nuotraukų (autorė – Kristina Valasevičienė).
kaunas.mvb.lt inf.
