Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuoja vieno langelio principu grįstą suaugusiųjų švietimo modelį. Numatoma, kad jau kitąmet visi šalies piliečiai galės naudotis patogia elektronine platforma, kurioje ras mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo pasiūlymus ir galės rinktis sau aktualią programą.
„Vieno langelio principu veikianti suaugusiųjų švietimo sistema padės keisti mokymosi visą gyvenimą kultūrą Lietuvoje, atsiras lankstesnių galimybių mokytis, bus kryptingiau investuojama į visuomenei aktualiausių ir reikalingiausių kompetencijų stiprinimą. Bus paprasčiau surasti įvairius mokymosi kursus, programas, nes viskas bus pateikiama vienoje platformoje. Kadangi naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje individualias mokymosi paskyras akcentuoja ir Europos komisija, džiaugiamės galėdami eiti koja kojon su naujausiomis švietimo tendencijomis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Viceministrė pabrėžia, kad poreikis stiprinti įgūdžius ir kompetencijas visais gyvenimo etapais, o ne tik mokantis mokykloje ar universitete, auga. Covid-19 pandemija ir spartėjanti technologijų kaita atskleidė suaugusiųjų informacinio raštingumo, lankstumo greitai reaguoti į naujus darbo rinkos iššūkius stygių. Poreikis kurti vieningą, vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuri padėtų žmogui išlikti konkurencingam ir nuolat tobulėjančiam, yra didelis.
Vieninga suaugusiųjų švietimo sistema bus ne tik patogi mokymosi galimybių ieškantiems gyventojams, bet ir programų teikėjams: sumažins administracinę naštą tiek valstybės sektoriui, tiek verslui. Numatoma bent dalį mokymosi kursų, kvalifikacijos tobulinimo programų finansuoti valstybės lėšomis, taip pat bus skatinamos verslo investicijos į darbuotojų mokymą.
Modelio projektą, kurį rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, tikimasi baigti iki šių metų pabaigos, o vieninga sistema pradėtų veikti nuo 2022 m. IV ketvirčio. Tam bus pasitelktos ir Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo plane numatytos investicijos.
Remiantis 2020 m. Eurostat duomenimis, Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo švietime ir mokymuose rodikliai vis dar žemi, tesiekia 7,2 proc. (25-64 metų amžiaus grupėje). Europos šalių vidurkis – 9,2 proc., daugiausiai suaugusiųjų visą gyvenimą mokymosi veiklose dalyvauja Švedijoje (28,6 proc.), Šveicarijoje (27,6 proc.), Suomijoje (27,3 proc.).
„Vieno langelio principu veikianti suaugusiųjų švietimo sistema padės keisti mokymosi visą gyvenimą kultūrą Lietuvoje, atsiras lankstesnių galimybių mokytis, bus kryptingiau investuojama į visuomenei aktualiausių ir reikalingiausių kompetencijų stiprinimą. Bus paprasčiau surasti įvairius mokymosi kursus, programas, nes viskas bus pateikiama vienoje platformoje. Kadangi naujoje Europos įgūdžių darbotvarkėje individualias mokymosi paskyras akcentuoja ir Europos komisija, džiaugiamės galėdami eiti koja kojon su naujausiomis švietimo tendencijomis“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Viceministrė pabrėžia, kad poreikis stiprinti įgūdžius ir kompetencijas visais gyvenimo etapais, o ne tik mokantis mokykloje ar universitete, auga. Covid-19 pandemija ir spartėjanti technologijų kaita atskleidė suaugusiųjų informacinio raštingumo, lankstumo greitai reaguoti į naujus darbo rinkos iššūkius stygių. Poreikis kurti vieningą, vieno langelio principu veikiančią sistemą, kuri padėtų žmogui išlikti konkurencingam ir nuolat tobulėjančiam, yra didelis.
Vieninga suaugusiųjų švietimo sistema bus ne tik patogi mokymosi galimybių ieškantiems gyventojams, bet ir programų teikėjams: sumažins administracinę naštą tiek valstybės sektoriui, tiek verslui. Numatoma bent dalį mokymosi kursų, kvalifikacijos tobulinimo programų finansuoti valstybės lėšomis, taip pat bus skatinamos verslo investicijos į darbuotojų mokymą.
Modelio projektą, kurį rengia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis, tikimasi baigti iki šių metų pabaigos, o vieninga sistema pradėtų veikti nuo 2022 m. IV ketvirčio. Tam bus pasitelktos ir Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo plane numatytos investicijos.
Remiantis 2020 m. Eurostat duomenimis, Lietuvos suaugusiųjų dalyvavimo švietime ir mokymuose rodikliai vis dar žemi, tesiekia 7,2 proc. (25-64 metų amžiaus grupėje). Europos šalių vidurkis – 9,2 proc., daugiausiai suaugusiųjų visą gyvenimą mokymosi veiklose dalyvauja Švedijoje (28,6 proc.), Šveicarijoje (27,6 proc.), Suomijoje (27,3 proc.).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
Komunikacijos skyrius
El.p.info@smm.lt
