Antrus metus iš eilės kultūros sektoriaus darbuotojų profesinę šventę temdant pandemijos šešėliui, Kaunas šią dieną pasitinka su viltimi, kad jau netrukus ligšiolinius sunkumus pakeis visa eilė pozityvių permainų. Tikimasi, kad mieste gausiai atnaujinamos kultūrinės erdvės taps atgaiva visiems kūrėjams, o ypač – jubiliejines sukaktis minintiems kolektyvams bei organizacijoms. Tereikia sulaukti, kada pagaliau pavyks nusikratyti karantino pančių.
Padėka ir sveikinimai
„Pastarieji metai yra tarsi vėluojančio spektaklio laukimas, bet jūsų išradingumo ir darbštumo dėka, kultūra rado kelią į miesto gatves, kiemus, langus ir kauniečių širdis. Jūs kuriate tam, kad miestas neliktų be įspūdžių ir gerų emocijų, kai to reikia labiausiai. Nuoširdžiai sveikinu su Pasauline kultūros diena – su Jūsų profesine švente! Plojimai Jums“, – padėkos ir sveikinimo žodžius kultūros srityje dirbantiems kauniečiams ir visiems kūrėjams adresavo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, šie metai kultūros sektoriui Kaune turi būti išskirtiniai, jei tik eilinį kartą planų nesujauks pandemijos grimasos. Sėkmingai užbaigiant anksčiau pradėtus darbus ir pradedant naujus projektus, mieste duris atvers atgijusios erdvės, kuriose pirmiausia bus laukiami scenos meno žmonės.
„Šalyje tęsiantis karantinui jau įpratome girdėti ir kalbėti apie sunkumus verslui, tačiau ne mažesni išbandymai tenka ir kultūros srities žmonėms. Kūrybinis gyvenimas sustojo, o tai reiškia didelius iššūkius kiekvienam kuriančiam žmogui, visai jo aplinkai. Todėl šiandien jie kaip niekas kitas nusipelno visų mūsų pagarbos bei palaikymo. Tikime, kad pastarųjų kelerių metų pastangos gaivinti mieste kultūrines erdves taps simboliniu padėkos ženklu už jų atsidavimą kūrybinei misijai“, – sakė mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Atgijusios kūrybinės erdvės
Kino gurmanus ir ne tik į atnaujintas erdves jau greitai pakvies legendinis kino teatras „Romuva“. Didžiojoje kino salėje galės vykti tiek filmų seansai, tiek ir šokio bei kitų scenos menų pasirodymai. Antrajame aukšte bus įkurtos edukacinės dirbtuvės. Dar vieną kamerinę erdvę su kino ekranu ruošiamasi įrengti rūsyje.
Kultūros sektoriui ne mažiau aktuali ir baigiama rekonstruoti sporto halė, kuri jau šią vasarą kauniečius pakvies iš pagrindų pasikeitusi. Multifunkcinėse erdvėse greta sporto bei neformaliojo ugdymo užsiėmimų savo vietą atras ir bendruomenių veiklos, kultūros renginiai, meninės iniciatyvos.
Galiausiai jau šiemet žiūrovus pasitiks ir gerokai atsinaujinęs Kauno valstybinis muzikinis teatras su vaizdingomis Miesto sodo prieigomis greta Laisvės alėjos. Jų rekonstrukcija perkopė pusiaują ir artėja pabaigos link. Vykdant pastato rekonstrukciją planuojama pakeisti stogą, atnaujinti fasadą, įrengti spalvingą pastato apšvietimą bei apšiltinti ir hidroizoliuoti požeminį aukštą, kuriame įrengta rūbinė.
Rekonstruoti objektai su visais patogumais pasitarnaus ne tik lankytojams, bet ir solidžias veiklos sukaktis minintiems kolektyvams. Nemažai jų įsikūrę Kauno kultūros centre, kurio patalpos dar pernai buvo pristatytos visuomenei po kapitalinio remonto, o vidiniame kiemelyje naujai sukurta šiuolaikiška renginių erdvė jau spėjo pelnyti kauniečių simpatijas.
Rekonstrukcijos sulaukė ir savo veiklos 50-metį minintys Kauno menininkų namai. V. Putvinskio gatvėje esantis vaizdingas modernizmo architektūros pastatas uždengtas pastoliais – įsibėgėja fasado atnaujinimo darbai. Įstaiga nusiteikusi jubiliejinius metus skirti ne vien infrastruktūros gerinimui, bet ir renginių programai.
„Kasmet su beveik 200 organizacijų, individualių kūrėjų ir bendruomenių kuriame, inicijuojame ir įgyvendiname įvairius kultūrinius procesus, renginius bei kitas veiklas. Burdami Kauno kultūros bendruomenę siekiame įprasminti kultūrą ir jos svarbą visuomenei“, – teigė Kauno menininkų namų vadovė Rūta Stepanovaitė.
Dešimt iškilių sukakčių
Skambių jubiliejų šiemet išties netrūks. Gražias sukaktis mini koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ kolektyvai: Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ gyvuoja jau 60 metų, o Kauno bigbendui – perpus mažiau – 30 metų. Be jų neapsieina svarbiausios miesto šventės, minėjimai ir įvairios ceremonijos.
Beje, minint Pasaulinę kultūros dieną, lygiai vidurdienį „Ąžuolyno“ muzika praeiviai turės progos pasigėrėti stebėdami jau gražia tradicija tapusią orkestro eiseną Laisvės alėjoje.
Garbingą 60 metų jubiliejų šiemet mini ir kitas mūsų miesto kultūrinio gyvenimo šviesulys – choras „Varpelis“, o lygiai tris dešimtmečius skaičiuoja to paties vardo berniukų chorinio dainavimo mokykla.
Tuo metu Lietuvos dirigento, muzikologo Donato Katkaus iniciatyva įkurtas Kauno styginių kvartetas mini 40 metų kūrybinės veiklos jubiliejų ir viliasi, kad antroje metų pusėje šią gražią sukaktį pavyks paminėti ypatingai.
Bemaž solidžiausius jubiliejus šiais metais švęs Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“, liaudiškų šokių kolektyvas „Suktinis“ ir Kazio Binkio teatras, savo metraščiuose atvertę 85-uosius kūrybinės veiklos metus. Šimtmetį pernai paminėjo Kaune užgimęs profesionalusis Lietuvos teatras, o šiemet gruodį tokią pat sukaktį pasitiks ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Neatsitiktinai Kaunas imasi unikalios iniciatyvos kurti pirmąją mieste ir visoje šalyje scenos meno mokyklą, paremtą tarpdiscipliniškumu ir mokymo programų tarpusavio integralumu – nuo muzikos, dainavimo, šokio, teatro iki garso bei šviesos technologijų ir kitų užkulisinių subtilybių anapus scenos uždangos.
Jau kitąmet Kaunas pasitinka Europos kultūros sostinės metus. Nors iš pažiūros pasiruošimą šiam iškiliam įvykiui apsunkina pasaulį tebekaustanti pandemija, kultūros darbuotojai savo uoliu darbu bei pastangomis pademonstravo, kad renginiai iš koncertų salių ar teatro scenų gali sėkmingai pasiekti kauniečius net ir namų kiemuose. Geriausiu įrodymu tapo praėjusių metų gegužę skambiai paminėtas Kauno gimtadienis ir vos prieš kelias savaites netradicinėse miesto erdvėse nuskambėję Laimės dienos renginiai.
