Parašiau oficialų užklausimą „Veidaknygės“ administracijai. Pateikiu jį lietuvių ir anglų kalbomis. Moku tvarkingai išsireikšti, skaityti dar keliomis, bet pakaks. Anglų net labiau išplėstinį, nes „laisvės partijų” rinkėjai lietuviškai bemaž nebemoka arba taip kalbėti „ne fasonas“, „sovietizmas“. Taigi.
„My official request to the Facebook administrators. Do you support Putin’s aggression against Ukraine? Is this a community standard or not? If not, why is it necessary to justify every post about this „Mighty man“ (or you are considering him as a peacemaker) Putin? And why you threatening me to ban my account every time I write bad things about him (Putin) ?“
Sutrumpinta lietuviška versija (ta nėra vertimas) sėdmaišio apsirūkėliui, ką tik nukritusiam nuo papirduko (paspirtuku nevadinti, nes nepasispiria juk). Na ir Veidaknygės atitikmeniui, maksimaliai supaprastintai:
„Tobulas ir pakantus Veidaknygės cenzoriau, kaip tavo šventai ir nepakartojamai makaulei paaiškinti, kad Putinas (Lietuvoje net augalas toks yra) užpuolė Ukrainą? Na kaip tai padaryti politiškai korektiškai, kad nesupyktumei? Juk tai tie, o ne anie masiškai griauna namus, ne tarp Čitos ar Barnaulo žūsta vaikai? Ar taip tinka? Galbūt ir taip nebetiks.” Amen.
Ką padarė „pakantuoliai“, jie gi leftistai, su internetu, su žiniasklaida, su viešąja erdve Vakaruose ir Lietuvoje? Jie įdiegė dirbtinę paranoją, kuri vadinasi kova su kalba, kuri, jų aršia ir nenuginčijama nuomone, yra nepakankamai pakanti. Jau net rašydamas šį tekstą aš privalau, matote, kaip sovietinės okupacijos metais, rinktis žodžius. Kitaip tau grasinama apriboti paskyrą, neleisti dalintis postais grupėse ir t.t.
Jei pasakysiu ką nors, kas nepatinka leftistui ar putinistui – galiu būti „užbanintas“, o gal dar ir pasmerktas dirbtinei nepakantos kampanijai, leftistinės pakantos (kuria puikiausiai naudojasi Rusijos propagandistai) vardan.
Įsivarė Vakarų civilizacija ir visokie ten pakantos institutai, raskevičių komitetai, šrioderynas, merkelynas spąstuosna. Prisikrovė veidaknygiuosna algortimesienos, kuri leidžia putinienai (gal aš čia apie botaniką?) uoliai skųsti visus, kas nėra labai pakantus.
Pavyzdžiui, Ukrainos vaikų žudymui ir grobimams, miestų griovimams? Parašai apie tai ir tave apriboja. Parašai apie tai, koks nuostabus „Putinas” (augalas toks) ir uoli skundikų gauja, remdamasi šarlatiniškais nemokšų, net jei jie diplomuoti, „neapykantos kalbos kriterijais” tave užčiaupia. O Lubianka ir Kremlius žvengia, nes arba už tai mokėjo, arba naudojasi infiltruotu, perdažytu bukumu.
Sovietai draudė aštresnį pasisakymą prieš Kremliaus vadus ir visada uoliai skatindavo pacifistinius, kairuoliškus, žaliuosius ir kitokius judėjimas Vakaruose. Kas ir tęsiasi. O tuo pat metu ieškoma mistinių svastiknešių Vakaruose, kurių Putinas (gal gėlė tokia?) ieško Ukrainoje.
Slava Ukaraini, – eikit žibučių rinkti, leftistai. Kartu su putinistais. Jūs vienminčiai, draugai. Jūs agresijos prieš Ukrainą bendrininkai. Aš manau, kad Vakarų kairuolybė su Kremliumi veikia kryptingai išvien.
