2020 12 11
Šiandien kartu su kitais naujosios Vyriausybės nariais Seime prisiekęs Simonas Gentvilas pradeda vadovauti Aplinkos ministerijai.
36 m. naujasis ministerijos vadovas yra patyręs politikas, per pastaruosius rinkimus į Seimą perrinktas antrai kadencijai. Jis gerai susipažinęs su šalies aplinkos sektoriaus realijomis ir problemomis. Ne vienas ministerijos darbuotojas jį pažįsta kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoją, aktyvų parlamentarą, siekiantį iš esmės spręsti aplinkosaugos skaudulius.
Vilniuje gimęs Simonas Gentvilas mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o nuo 16 m. – Karlskronos m. gimnazijoje Švedijoje. Po sociologijos bakalauro studijų Oslo universitete baigė urbanistikos magistrantūrą Vienos universitete, o prieš ketverius metus – Rytų Europos šalių profesionalams skirtą Švedijos instituto Vadybos programą. Simonas Gentvilas moka 7 užsienio kalbas: anglų, vokiečių, rusų, ispanų, norvegų, danų ir švedų.
Darbinė naujojo aplinkos ministro veikla iki 2016 m., kai tapo Seimo nariu, daugiausia buvo susijusi su Klaipėda. Čia dirbo miesto mero patarėju, regiono savivaldybių asociacijos vykdomuoju direktoriumi, įkūrė Baltijos technologijų institutą, dėstė Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje.
Uostamiestyje prasidėjo ir Simono Gentvilo politinė karjera. Grįžęs į Lietuvą po studijų užsienyje, kur buvo Švedijos liberalų partijos (Folkpartiet) ir Norvegijos konservatorių partijos (Høyre) nariu, įstojo į Liberalų sąjūdį. Po poros metų išrinktas Klaipėdos skyriaus pirmininku, o 2015 m. – šios partijos pirmininko pavaduotoju. Liberalų sąjūdžiui atstovavo ir išrinktas į Klaipėdos m. savivaldybės tarybą.
Aktyvią visuomeninę veiklą Simonas Gentvilas pradėjo dar studijų metais – tapo lietuvių bendruomenės Malmėje ir Norvegijos lietuvių jaunimo organizacijos steigėju. 2010 m. įkūrė humanistinės minties organizaciją „Lietuvos humanistai“. Be to, jis yra Klaipėdoje veikiančios pradedančiųjų verslininkų ir startuolių bendruomenės „Mazgas“, orientavimosi vaikų mokyklos, Klaipėdos senamiesčio bendruomenės steigėjas, Klaipėdos senamiesčio „Rotary“ klubo narys.
Simonas Gentvilas yra vedęs, augina du vaikus. Mėgsta keliones ir orientavimosi sportą.
Pradėdamas vadovauti Aplinkos ministerijai, Simonas Gentvilas kreipiasi į kiekvieną šalies gyventoją:
„Mielas, aplinkosaugininke,
tokiu esame kiekvienas. Mes kasdien darome pasirinkimus, kurie turi poveikį aplinkai. Nuo kalėdinių dovanų pasirinkimo iki ministerijos sprendimų. Mes renkamės, kaip reaguoti į pereikvoto, kaistančio pasaulio ir jo neabejingos visuomenės raginimus keistis asmeniškai, keisti mūsų ekonomiką ir politinius sprendimus.
Mano ir, tikiu, visų mūsų pasirinkimas yra vienareikšmis – turime imtis veiksmų dabar, kad mūsų vaikai ir ateities kartos galėtų mėgautis tomis pačiomis gamtos teikiamomis gėrybėmis, kaip ir mes šiandien.
Pokytį pasieksime tik išvien su visuomene, sąmoningu ir reikliu vartotoju bei verslu, aiškiai žinančiu augsiančius taršos suvaržymus ir atsiveriančias žaliojo kurso galimybes. Turime veikti išvien. Įtraukti visuomenę, mokslininkus ir verslo asociacijas priimant sprendimus. Su kiekvienu žingsniu judėti pirmyn. Su kiekvienu žingsniu padidinti neabejingų partnerių ratą.
Aplinkosauginio sąmoningumo lūžis visuomenėje jau įvyko, ir turėdami šį visuomenės palaikymą, privalome jį įtvirtinti visos valstybės mastu ir Aplinkos ministerijos kuruojamose srityse.
Mūsų bendri prioritetai:
Plėsime visuomenės žinias ir įgaliojimus aplinkosaugoje.
Miestus pakreipsime darnaus vystymosi kryptimi, ir jų architektūra taps pasididžiavimo objektu.
Per trumpiausią įmanomą laiką užbaigsime „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklo steigimą.
Padangų gaisrai ir nuotekų katastrofos bus paskutiniai skandalai, kurių pamokas išmoko mūsų kontroliuojančiosios institucijos, ir jos pakeis savo veiklą, kad kontrolė būtų ne formali, o orientuota į rezultatą, ne baudžianti, o prevencinė ir konsultacinė.
Žiedinę ekonomiką sukursime, įvedę realią tvarką ir atskaitomybę gamintojų ir importuotojų atliekų tvarkymo srityje.
Statybas paversime inovatyviu, konkurencingu ir skaidriu Lietuvos ekonomikos sektoriumi.
Tinkamai įkainoję taršą ir tinkamai suplanavę žaliojo kurso paramą, keisime ekonomiką, kvėpuosime švariu oru ir vykdysime savo tarptautinius klimato kaitos politikos įsipareigojimus.
Aplinkos ministeriją paversime pirma skaitmenine ministerija be popieriaus, kur paslaugos, registrai ir kuruojami sektoriai persikels iš „popierizmo“ į efektyvią skaitmeninę erdvę.“
