Į Lietuvą sekmadienį atvyko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Layen).
Jie su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.
„Kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aštresnės, turime perkelti mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Štai kodėl mes dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl naujos ES ir NATO deklaracijos. Mūsų tikslas – atnaujinti ir papildyti politinį įsipareigojimą stipriai ES ir NATO partnerystei“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Taip ji kalbėjo po Prezidentūroje vykusio susitikimo su prezidentu G. Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
NATO vadovas pareiškė, kad ši Minsko kurstoma migrantų krizė yra „ciniška ir nehumaniška“.
„NATO ir ES bendradarbiauja spręsdamos įvairius saugumo klausimus, taip pat ir kovodamos su hibridinėmis grėsmėmis.Tad šiandien aptarėme, kaip galėtume paspartinti savo partnerystę, įskaitant ir naują bendrą deklaraciją“, – teigė NATO vadovas.
Jis pridūrė, kad šalys yra „stipresnės ir saugesnės“, kai veikia išvien.
Lietuva, Lenkija ir Latvija jau nuo vasaros susiduria su migrantų iš Artimųjų Rytų, bandančių patekti į ES iš Baltarusijos, antplūdžiu.
Nerimą regiono šalims taip pat kelia padėtis Ukrainos ir Rusijos pasienyje, kur Maskva yra sutelkusi tūkstančius karių.
Lietuva viliasi, jog NATO regione dislokuos gausesnes pajėgas, taip atgrasant tiek Baltarusiją, tiek Rusiją.
Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Dėl to paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.
