Planetariumas, interaktyvios laboratorijos, konferencijų salės, dirbtuvės ir kitos erdvės tilps daugiau nei 10 tūkst. kv. m. plotą užimsiančioje „Mokslo saloje“ Kaune. Šią savaitę visuomenei pristatyti galutiniai architektų potepiai, nulėmę, kaip atrodys Nemuno saloje iškilsiantis mokslo muziejus. Jo statybas planuojama pradėti 2020 metų pradžioje.
Tarptautinį architektūrinės vizijos konkursą laimėjusi australų ir ispanų architektų komanda, pasitelkusi partnerius Lietuvoje, per pusmetį savo pasiūlytą viziją pavertė projektiniais sprendiniais. Jų pagrindu bus parengtas techninis projektas – galutinis dokumentas, kurį turėdama Kauno savivaldybė gaus statybos leidimą ir skelbs statybos darbų konkursą.
„Kol bus baiginėjamas techninis projektas, kita komanda lygiagrečiai rengs vidaus ekspozicijos koncepciją. Abu šie darbai turi būti užbaigti iki kitų metų vasaros“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Novatoriškas statinys
Nemuno saloje planuojamas A++ energinės klasės 1 aukšto apie 10.200 kv,. m ploto statinys, kurio aukščiausia dalis sieks 17,18 m. Trečdalį erdvės sudarys laikinos ir nuolatinės ekspozicijos plotas.
„Projekto autoriai suprojektavo funkciškai patrauklų, patogų lankytojams pastatą. Atsisakius „ėjimo į gylį“ ženkliai sumažėjo pastato statybų kaštai, tuo pačiu jis neprarado novatoriškumo, estetinės atrakcijos – o tai svarbiausia“, – sakė su konkurso laimėtojais bendradarbiaujantis architektas Gintautas Natkevičius.
Pasak jo, „Mokslo salos“ projektuotojai atsižvelgė ir į miesto tolimesnius planus – Nemuno salą su Karaliaus Mindaugo prospektu bei M. K. Čiurlionio koncertų centru sujungsiančius pėsčiųjų tiltus.
„Pastatui teko pasikeisti, jis tarsi sureagavo į tiltus. „Mokslo sala“ bus tiltų sankirtoje, todėl atsirado antžeminės dalys – renginių erdvės, kavinė, išėjimas į aikštę – tai reakcija į besikeičiančius miesto poreikius. Pagrindinis vizualinis akcentas žinoma bus vidinį veidrodinį paviršių turintis diskas, jis bus matomas iš daug kur ir taps savotiškų traukos centru plokščioje saloje“ , – aiškino G. Natkevičius.
Kas bus viduje?
Mokslo populiarinimo muziejuje įsikurs 4 laboratorijos. Jose vyks moksliniai tyrimai, eksperimentai, kuriuos galės stebėti ir lankytojai. Transformuojamos konferencijų salės, erdvus vestibiulis, administracinės patalpos personalui, sandėliai, dirbtuvės – visa tai yra numatyta projekte.
„Manome, jog 100 vietų planetariumas bus bene populiariausia pramoga tarp lankytojų. Kas gi nemėgsta žiūrėti į žvaigždes?“, – kalbėjo architektas, Kauno miesto tarybos narys prof. Jonas Audėjaitis.
„Mokslo salą“ suprojektavo F. Jerezas ir B. Perezas De Juanas – architektai iš Ispanijos ir Australijos architektų studijos „Smar Architecture Studio“. Projektuotojai Lietuvoje – Architektų biuro G. Natkevičius ir partneriai architektai G. Natkevičius ir D. Kalmatavičius, projekto vadovas – Tomas Jūras.
Įsilies į Nemuno salą
„Naujasis mokslo muziejus jautriai papildys salos funkcijas, tarsi įsilies į žalią salą, kuri iki šiol, tenka pripažinti, buvo savotiškas akligatvis. Su mokslo muziejaus atėjimu, naujais tiltais, baseinu sala bus papildyta rimtu turiniu, kurį mielai lankys tiek mūsų, tiek ir užsienio šalių svečiai, lygiai taip kaip mes darome nuvažiavę svetur“, – dėstė J. Audėjaitis.
J. Audėjaitis pabrėžė, jog tokio tipo centruose tiesiog neįmanoma neįsimylėti mokslo.
„Kada ateini ir pamatai, kaip galima išmatuoti savo jėgą, kaip tavo jėga skiriasi skirtingose planetose, kaip veikia hidraulikos principai, kuomet pamatai, kaip atsiranda uraganai – tai sužadina žingeidumą, norą domėtis pasauliu, ir tai, be abejo, pirmiausia ypač svarbu vaikams“ , – sakė J. Audėjaitis.
Nemuno saloje taip pat suplanuotos vandens sporto centro statybos šalia „Žalgirio“ arenos ir du nauji pėsčiųjų tiltai. Kitame Nemuno krante Kaunas rengia M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą. Be to, planuojama atnaujinti ir pačią Nemuno salą.
Kauno miesto savivadybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
