Ministras A. Monkevičius: (ne)pastebimi darbai sprendžiant švietimo problemas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato per pastaruosius metus jau įvykdytus ir tęstinius darbus ateičiai, įgyvendinant strateginius švietimo tikslus bei reaguojant į iškilusius iššūkius dėl COVID-19 pandemijos.

„Mokyklos sparčiai keičiasi. Jos jau nebebus tokios, kokias buvome įpratę matyti. Skaitmeninių priemonių diegimas, mokytojų ir mokyklos administracijos darbo sąlygų gerinimas, palankios socialinės ir emocinės aplinkos stiprinimas  – tai tik nedaugelis iš veiklų, kurias vykdėme pastaruosius metus. Tikiu, kad ir kiti suplanuoti ministerijos darbai, įgyvendinant Geros mokyklos koncepciją, nebus pamiršti, o tik dar labiau stiprės“, – teigia laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius.

Kuriant gerą mokyklą siekiama šių esminių tikslų: užtikrinti į vaiką orientuotą, lankstų ugdymą(si), įveiklinti šiuolaikinio ugdymo poreikius atitinkančias ugdymo aplinkas, gerinti darbo bei tobulėjimo sąlygas mokytojams ir vadovams, stiprinti socialinę partnerystę ir tarpusavio pasitikėjimo kultūrą.

Veiklos, nukreiptos į kiekvieno vaiko sėkmę, apima skaitmeninimo plėtrą, lygių galimybių užtikrinimą, ugdymo turinio atnaujinimą.

Skaitmeninimo plėtra

Pavasarį visoms švietimo įstaigoms perėjus prie nuotolinio mokymo, mokyklos buvo skubiai aprūpintos nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais, sukurta elektroninių mokymo išteklių bazė, surengta dešimtys kvalifikacijos tobulinimo renginių, konsultacijų. Vasaros pradžioje atlikus pirminę nuotolinio mokymo patirties analizę, atlikti keli skaitmeninio švietimo ateičiai svarbūs žingsniai.

1. Pradėtas rengti švietimo skaitmeninimo veiksmų planas, kuriame turėtų būti numatytos ilgalaikės priemonės dėl mokyklų kompiuterizavimo lygio palaikymo, skaitmeninio mokymo(si) turinio prieigos užtikrinimo, mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo. 
2. Sukurta teisinė bazė lankstiems ugdymo formų modeliams mokyklose. Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro atnaujintus Bendruosius ugdymo planus, net ir ne karantino metu mokyklos gali organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu, tam skiriant iki 50 proc. viso ugdymosi laiko.
3. Iš DNR plano lėšų mokykloms skirta 14 mln. eurų skaitmeniniam turiniui, kompiuterinei įrangai įsigyti, pedagogų skaitmeninei kompetencijai stiprinti – tai 8 kartus daugiau, negu būdavo skiriama mokyklų informacinių technologijų reikmėms iki šiol. Šiuos pinigus mokyklos gali naudoti 2020-2021 m.
4. Pasiekimų patikrinimai keliasi į elektroninę erdvę. Šiais metais elektroniniu būdu vyko visų valstybinių brandos egzaminų vertinimas. 2020 m. išbandytas pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vykdymas elektroniniu būdu, taip pat organizuoti ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 5 ir I gimnazijos klasių mokiniams. Nuo 2022 m. visi pradinio ir pagrindinio ugdymo mokinių pasiekimų patikrinimai vyks nuotoliniu būdu.
5. Sukurta ir nuolat pildoma skaitmeninio mokymo bazė www.emokykla.lt/nuotolinis.

Joje pateiktos mokykloms tinkamos mokymosi aplinkos, skaitmeninės mokymo priemonės. Parengta metodinė medžiaga, kaip taikyti nuotolinį mokymo būdą dirbant įprastinėmis ugdymo sąlygomis ir ekstremaliomis sąlygomis.

Ugdymo turinio atnaujinimas

Švietimo bendruomenėje iš esmės sutarus dėl esminių ugdymo atnaujinimo principų ir patvirtinus Bendrųjų programų atnaujinimo gaires, atlikti ugdymo turinio atnaujinimo darbai, į kuriuos įsitraukė daugiau kaip 120 mokslininkų, tyrėjų ir mokytojų praktikų.

1. Parengtas kompetencijų (komunikavimo, kultūrinės, kūrybiškumo, pažinimo, pilietinės ir socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos) raidos 1–12 klasėse aprašas, taip pat vaiko kognityvinės, socialinės – emocinės raidos aprašas. Šie dokumentai yra atraminiai kuriant į vaiką orientuotą, kompetencijomis grįstą ugdymo turinį.
2. Parengti ir viešai diskusijai pateikti pirmieji atnaujintų pradinio ir pagrindinio ugdymo programų projektai.
3. Šiuo metu atliekami parengiamieji darbai vidurinio ugdymo programoms atnaujinti.
4. Numatoma, kad 2021–2022 mokslo metais atnaujinamų bendrųjų programų projektai bus išbandomi mokyklose.
5. Europos Komisijai remiant pradėtas pasirengimo diegti naujas ugdymo programas mokyklose projektas: jo metu mokyklų vadovai supažindinami, kaip pasiruošti dirbti su nauju ugdymo turiniu, kaip padėti mokyklų bendruomenėms taikyti įvairesnius ugdymo metodus.

Lygių galimybių užtikrinimas

Geros mokyklos kiekvienam principas – sudaryti pačias geriausias sąlygas kiekvienam vaikui gauti kokybišką, jo galias atskleidžiantį ugdymą. Tokia mokykla gali kompensuoti ir skirtumus, kuriuos vaikai atsineša iš socialinės aplinkos. Todėl daug dėmesio skiriama skirtingiems vaikų ugdymosi poreikiams tenkinti.

1. Įtvirtintas įtraukties principas švietime, panaikinantis iki tol galiojusias teisines diskriminacines nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
2. Įtvirtintos sąlygos formuoti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokinių padėjėjų komandas dirbant su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais.
3. Plėtojama pagalbos ir patyčių prevencijos sistema mokyklose – patyčių ir kitos prevencijos programos diegiamos apie 98 proc. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bei  apie 70 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Sukurta ir diegiama elektroninė platforma „Patyčių dėžutė“, kuri leidžia mokiniams anonimiškai pranešti apie patyčias, o mokyklos – operatyviai reaguoti.
4. 2019-2020 mokslo metais buvo skirta 180 „kokybės krepšelių” veiklą tobulinančių mokyklų iniciatyvoms finansuoti.
5. Nauja galimybė norintiems daugiau praktinio mokymo. Atverta galimybė į atskirus profesinio mokymo programų modulius stoti bendrojo ugdymo mokyklų 9 ir aukštesnių klasių mokiniams ir kartu mokytis dviejose įstaigose – ir gimnazijoje, ir profesinėje mokykloje.

Pedagogų ir mokyklų vadovų darbo sąlygų gerinimas

Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir įsiklausant į jų siūlymus įvyko svarbių pokyčių gerinant pedagogų darbo sąlygas.

1. Augo atlyginimai. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, lyginant su praėjusių metų rugsėju, didėjo vidutiniškai 10 proc. Žymiai augo darželio auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai: ikimokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc. Šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygino su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.
2. Papildomos lėšos naujoms kvalifikacijoms įgyti. Apie 800 mokytojų įgis pedagogo kvalifikaciją, magistro laipsnį arba papildomas kompetencijas, kad galėtų mokyti ne vieno, o dviejų ar daugiau dalykų.
3. Specialios stipendijos pedagogikos studentams. Siekiant išugdyti ir į mokyklas pritraukti jaunų specialistų, nuo šių mokslo metų pedagoginių studijų studentams skirtos didesnės tikslinės stipendijos – 300 Eur/mėn.
4. Pakoreguota mokyklų vadovų atrankos tvarka. Siekiant pritraukti ir išlaikyti mokyklų vadovus, gerinamos jų darbo sąlygos, pakoreguota atrankos ir vertinimo sistema. Mokyklų vadovų konkursai bus surengiami per trumpesnį laiką, mažės biurokratinė vadovų našta, o savivaldybės ne tik mokytojams, bet ir mokyklų vadovams galės teikti materialinę paramą, pavyzdžiui, kompensuoti kelionę į darbą, aprūpinti būstu. Kuriama vadovų mentorystės programa, plečiamas švietimo įstaigų vadovų rezervas.
5. Plečiamos galimybės tobulinti skaitmenines mokytojų kompetencijas. Skyrus 14 mln. Eur mokykloms skaitmeninio ugdymo plėtrai, dalis šių lėšų gali būti naudojama mokytojų skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti. Papildomai dar keli šimtai pedagogų bus apmokyti praktiškai diegti integruotą STEAM ir IT ugdymo turinį.

Per pastaruosius metus svarbus veiksnys sprendžiant švietimo klausimus buvo aktyvus ministerijos ir socialinių partnerių dialogas. Ministerija stiprino partnerystę su socialiniais partneriais, kuo labiau juos įtraukdama į švietimo bendruomenei geriausių sprendimų paiešką.

Dabar itin aktyviai bendradarbiaujama su savivaldybių švietimo padaliniais, mokyklų vadovais, juos atstovaujančiomis asocijuotomis organizacijomis koordinuojant veiksmus, užtikrinant efektyvią sąveiką ir sinergiją įveikiant pandemijos sukeltus iššūkius švietime.

Taip pat vyksta reguliarus socialinis dialogas su pedagogus vienijančiomis profesinėmis sąjungomis. Atnaujinus švietimo šakos kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis, 2020 m. skirta apie 100 mln. Eur pedagogų atlyginimams didinti.

Daugiau informacijos pateikiama šiame pristatyme.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt