2021 06 25
LTG grupė įvertino, kokį poveikį ES Reglamente numatytos sankcijos turės geležinkelių veiklai – efektas bus ženklus ir paveiks 20 proc. visų vežamų trąšų kiekio ir pusę milijono tonų vežamų naftos produktų. Tačiau pilnas poveikis bus jaučiamas ne iš karto, nes sankcijos taikomos naujai sudaromoms sutartims.
Baltarusiškiems kroviniams nustojus važiuoti šalies geležinkelių tinklu, infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“ dėl sumažėsiančių geležinkelių infrastruktūros mokesčių surinkimo prarastų reikšmingą metinių pajamų dalį – apie 10 mln. eurų. Šie mokesčiai naudojami geležinkelių infrastruktūros priežiūros išlaidoms padengti ir plėtros projektams įgyvendinti.
Tuo tarpu krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skaičiuoja, jog sankcijos paveiks apie 14 mln. bendrovės metinių pajamų dalį. Šiais metais vežėjas jau neteko dalies pajamų dėl nevykstančių naftos produktų ir azoto trąšų pervežimų iš Baltarusijos.
„LTG grupė baltarusiškų krovinių vežimo veiklą visuomet laikė turinčią aukštą riziką, tad jau anksčiau sutelkė visą dėmesį į veiklos diversifikavimą. Krovinių vežėjas „LTG Cargo“ jau įsteigė dukterines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje, proveržio tikimės ir greitu metu pradėję reguliarius reisus europine vėže į Kauno intermodalinių krovinių terminalą. Tačiau šiandien grupės pajamos iš Baltarusiškų krovinių siekia apie 100 mln. eurų, o pakeisti šiuos krovinius kitais užtruks ne vienerius metus“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Bendrovės vadovas priduria, jog įvedus sankcijas, geležinkelių sektorius būtų tarp labiausiai paveiktų.
„Išlaikyti Lietuvos geležinkelių tinklą konkurencingu yra itin svarbu galvojant apie ateities perspektyvą. Turime tęsti tokius projektus kaip pagrindinių kelių, tiltų ir pralaidų remontus, eismo valdymo sistemų atnaujinimą, Vilnius-Klaipėda elektrifikavimą ir – žinoma – „Rail Baltica“ statybą Lietuvoje“, – sako M. Bartuška.
Pagal ES direktyvą 2021/34/ES valstybė yra atsakinga už infrastruktūros valdytojo pajamų ir sąnaudų subalansavimą. Tai reiškia, jog Susisiekimo ministerija turi įsikišti politikos formavimu, kai valdytojas gauna per daug pelno, ir skirti valstybės finansavimą, kai valdytojo veikla tampa nuostolinga. Šis saugiklis reikalingas kaip tik tokioms situacijoms, nes kitu atveju tektų naštą perkelti visiems vežėjams arba atsisakyti strateginių projektų, kurie užtikrina, jog ir toliau kurtumėm komerciškai patrauklų, saugų, keleiviams ir gyventojams patogų, tvarų geležinkelių tinklą. Pakėlus tarifus likusiems klientams, geležinkelio transportas taptų nekonkurencingas, tikėtina, krovinių kiekis dar labiau sumažėtų.
„LTG Infra“ skaičiavimu, įsigaliojus sankcijoms, užtikrinti infrastruktūros priežiūrą ir svarbiausių projektų finansavimą reikės iki 10 mln. eurų per metus papildomo finansavimo. Ši suma atspindi ir visas galimas išlaidų mažinimo priemones, įvertinus projektus, kurių galime šiuo sudėtingu laikotarpiu atsisakyti, bet tęsti pačius svarbiausius strateginius projektus.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacija ir nuotrauka.
