Didmenine langų bei durų prekyba Kaune užsiimanti bendrovė 2018–2019 metais iš Lenkijoje įsikūrusios įmonės, įtariama, be jokių apskaitos dokumentų nusipirko per 1,3 tūkst. langų bei durų.
Siekdami realizuoti turimą produkciją ir išvengti mokėtinų mokesčių, didžiąją dalį langų bei durų įmonės atstovai, įtariama, pardavė kitai tokia pačia veikla užsiimančiai įmonei, taip pat be jokių apskaitos dokumentų.
Ikiteisminį tyrimą atlikusios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) duomenimis, likusi dalis neapskaitytų prekių, įtariama, buvo parduota fiziniams asmenims.
Pasak FNTT, šie pardavimo sandoriai nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą ir neatsispindėjo įmonės pateiktose PVM deklaracijose. Pareigūnai skaičiuoja, kad pateikę neteisingus duomenis apie pajamas, įtariamieji valstybei galėjo nesumokėti beveik 30 tūkst. eurų PVM.
Nelegalių prekybos langais sandorių byloje bus teisiami fiziniai ir du juridiniai asmenys, jie kaltinami svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu ir neteisingų duomenų apie pajamas teikimu. Valstybei nesumokėta beveik 30 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, atliko FNTT Kauno apygardos valdyba.
Du įtariamieji dar įtariami dokumentų klastojimu – jie pardavė įmonei priklausantį, 2013 metais pagamintą automobilį BMW 530D XDRIVE.
Pasak FNTT, asmenys galbūt suklastojo PVM sąskaitą faktūrą bei pinigų priėmimo kvitą, juose įrašę, kad automobilis buvo parduotas už 7 tūkst. eurų, nors pareigūnai įtaria, kad suma buvo gerokai didesnė ir galėjo siekti 17,6 tūkst. eurų.
Įtariama, kad likusią dalį – 10,6 tūkst. eurų – abu įtariamieji pasidalino tarpusavyje.
Įtarimų dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo sulaukė ir nelegaliai langus bei duris įsigijusios bendrovės direktorius. Įtariama, kad be apskaitos dokumentų įsigijęs prekes, direktorius langus ir duris pardavė taip pat be jokių dokumentų, o pardavimo sandorių nefiksavo buhalterinėje apskaitoje, nepildė reikiamų dokumentų.
Skaičiuojama, kad direktorius už parduotus langus bei duris galėjo gauti beveik 131 tūkst. eurų pajamų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas.
Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotas vieno įtariamųjų turtas, jo vertė siekia beveik 77 tūkst. eurų.
Už svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Lietuvos naujienų skyrius
