Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Jablonskis, Jonas Vileišis, Vydūnas – tai tik dalis iškilių asmenybių, kurių atminimą įamžinti paminklais žymiose Kauno vietose norėtų patriotiškai nusiteikę miestiečiai.
Laikinosios sostinės valdžia įsitikinusi, kad tokių prašymų gausa susijusi su artėjančiu Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu. Kurie jų virs realybe, priklausys nuo pačių kauniečių aktyvumo.
Ragina būti neabejingus
Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad artėjant svarbiai valstybės sukakčiai pilietiški gyventojai yra aktyūs teikdami pasiūlymus dėl vieno ar kito asmens atminimo įamžinimo pastatant jam paminklą. „Visas gautas rekomendacijas svarstome, bet miestiečiai patys viešose diskusijose turės nuspręsti, kas jiems svarbesnis“, – patikino pašnekovas.
Jo teigimu, nėra prasmės mieste statyti aibę paminklų, todėl daugiau dėmesio bus skirta toms iškilioms asmenybėms, kurios labiausiai įsirėžė į kauniečių atmintį. S. Kairys pasakojo, kad du naujus paminklus būtų galima pastatyti Karo muziejaus sodelyje esančioje alėjoje. Ten jau yra Jono Basanavičiaus, Maironio, Povilo Lukšio, Simono Daukanto ir daug kitų reikšmingų šaliai asmenų biustų.
„Yra įvairių būdų įamžinti svarbių piliečių gyvenimą, bet paminklas – daugeliui suprantamiausias. Sutinkame, kad to reikia, tačiau lauksime kauniečių sprendimo, ką išties būtina įamžinti“, – patikino vicemeras.
Kauno skola Vaižgantui
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doc. dr. Gvidas Kazlauskas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog mintis, kad Kaune turėtų iškilti paminklas J. Tumui-Vaižgantui, brendo jau seniai. Anot jo, apie tai labai dažnai buvo diskutuojama akademiniuose sluoksniuose. „2018 metais švęsime Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 100-ąsias metines. Džiaugdamiesi, kad Lietuvos valstybė vėl atsirado pasaulio žemėlapyje, prisimename žmones, kurie daugiausia pasidarbavo, jog po 120 metų vergavimo Rusijos carams Lietuva atgimtų, – sakė pašnekovas. – Vienas ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę buvo aukštaitis nuo Svėdasų kanauninkas dr. Juozas Tumas-Vaižgantas, kurio jubiliejinį, 150-ąjį, gimtadienį minėsime 2019 metais.“
Pasak G. Kazlausko, norimas įamžinti asmuo Kaune paliko ryškų pėdsaką. 1920 metais, persikėlęs gyventi į Kauną, J. Tumas-Vaižgantas redagavo laikraštį „Tauta“, o vėliau tęstinį žurnalinį leidinį „Mūsų senovė“, dvylika metų buvo Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius. Taip pat Lietuvos universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1924 metais jam suteiktas docento vardas, o 1929-aisiais – garbės daktaro laipsnis.
J. Tumas-Vaižgantas buvo Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos, 1922–1929 metais veikusios Kaune, signataras, pirmas jos pirmininkas. 1921 metais jis įkūrė Lietuvai pagražinti draugiją ir trejus metus jai vadovavo. Pagal testamente užrašytą norą J. Tumas-Vaižgantas palaidotas Vytauto Didžiojo bažnyčioje Kaune. „Būtent prie šios bažnyčios galėtų atsirasti paminklas svarbiam Kaunui ir, žinoma, visai šaliai asmeniui“, – svarstė G. Kazlauskas. Jo teigimu, J. Tumo-Vaižganto atminimas jau įamžintas Malaišiuose ir Birštone.
„Žmogų, kuris, būdamas kunigu, globojo knygnešius, platino lietuviškas knygas, švietė žmones ir budino tautinę dvasią bei savimonę, kitų vietovių valdžios atstovai įamžino anksčiau nei kauniečiai. Tad Kaunas tikrai yra skolingas J. Tumui-Vaižgantui“, – įsitikinęs dr. G. Kazlauskas.
Kristina KUČINSKAITĖ
Šaltinis: lzinios.lt