Kaunas UNESCO Pasaulio paveldo paraiškoje prisistato kaip optimistinis tarpukario miestas, o rugsėjį laukia atvykstančių vertinimą atliksiančių ekspertų.
„Mes laukiame ekspertų, kurie ekspertuos vertybę vietoje. Ši vadinamoji techninė misija turi įvykti rugsėjo mėnesį, tuomet kitų metų pradžioje sulauksime tarpinės ataskaitos“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Galutinio sprendimo dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą tikimasi kitais metais, nors neatmetama, kad pandemijos situacija gali jį šiek tiek pavėlinti.
Šiuo metu vertinimo komisijai pateikta 400 puslapių paraiška – ji šiuo metu verčiama ir į lietuvių kalbą bei bus prieinama internetiniame puslapyje.
Kitų metų sausį rengėjų gali būti prašoma patikslinti ar pakoreguoti paraišką, o galutinio sprendimo tikimasi vasarą.
Pasak R. Vaičekonytės-Kepežinskienės, galimi keturi sprendimai: geriausias, kurio ir viliasi sulaukti Kauno paraiškos rengėjai, – įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą. Tačiau nominacijos taip pat gali būti nuspręsta neįtraukti. Kiti du galimi variantai – atidėti nominaciją, kad būtų vykdomi tolesni tyrimai, arba grąžinti valstybei papildyti ir išsamiau atsakyti į ekspertų pastabas.
Vis dėlto Kauno paraiškos rengėjai teigia esantys nusiteikę optimistiškai ir pabrėžia, kad ši paraiška jau daug davė tiek jiems, tiek miestui.
„Mes turime pirma savo miestiečiams, kauniečiams paaiškinti, ką jie kas dieną mato šalia sustojimo, Laisvės alėjoje, ir kad tai nėra lengva“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės vicemeras Mantas Jurgutis, turėdamas galvoje modernizmo architektūros statinius.
Pristato kaip urbanistinę vertybę
Paraiškos rengimo darbo grupės vadovė Marija Drėmaitė pasakojo, kad svarbiausi aspektai, pabrėžiami paraiškoje, – tarpukario Kaunas pristatomas kaip vientisa urbanistinė vertybė. Pasak jos, tai „nebe statinių rinkinys, o vientisas kraštovaizdis – ir urbanistiniai bei gamtos atributai“.
Paraiškoje išskiriamos dvi Kauno teritorijos: Kauno naujamiestis bei Žaliakalnis. Joje akcentuojama tiek skubi miesto centro plėtra, Kaunui tarpukariu tapus laikinąja sostine, tiek gyvenamųjų namų statybos bei inžinerinis paveldas, taip pat – unikalaus Žaliakalnio rajono kūrimasis.
„Kauno modernizmas liudija vietinę interpretaciją visų modernizmo srovių, kurios dominavo pasaulyje“, – tvirtino M. Drėmaitė.
Dar vienas svarbus paraiškos aspektas – šios architektūros optimizmas, sunkiais laikais siekiant sukurti modernią europietišką sostinę.
„Žmonės labai sunkiomis ekonominėmis, politinėmis ir socialinėmis sąlygomis turėjo per 20 metų pastatyti modernų miestą ir jie tai padarė“, – pabrėžė M. Drėmaitė.
Pasak jos, Kaunas yra unikalus pavyzdys, kai modernistinis architektūrinis paveldas susipina su tarpukariu vykusia miestų urbanizacija. Todėl ši paraiška reprezentuoja ne tik Kauną, bet visą regioną, kur tarpukariu kūrėsi naujos valstybės.
„Kaunas reprezentuoja visą regioną: visą naująją Europą, valstybes, kurios užgimė 1918 metais žlugus imperijai ir jos visos statėsi naujas tapatybes, bet Kaune laikinosios sostinės statusas tapo unikaliu“, – sakė M. Drėmaitė.
Atneštų miestui žinomumo
Ji taip pat pabrėžė, kad įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą nereikštų papildomų apribojimų, nes visa teritorija, kuri jame numatyta, jau yra saugoma.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad patekimas į Pasaulio paveldo sąrašą būtų lyg žaidimas pasaulio čempionų lygoje, todėl atneštų, be kita ko, ir ekonominės naudos dėl turizmo ir investicijų.
Be to, įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą užtikrintų, kad miesto plėtra ateityje vyktų kokybiškai, išsaugant jo unikalumą ir vertybes.
„Tikslas yra ateiti į kiekvieno kauniečio lūpas ir galvą, kad kiekvienas jaustųsi šio proceso dalimi. (…) Tai yra vis dėlto programa visai Kauno miesto ateičiai, jo vystymuisi“, – sakė jis.
Dauguma pastatų – geros kokybės
Kauno savivaldybės duomenimis, dauguma į paraišką įtrauktų pastatų, ypač tie, kurie laikomi svarbiausiais, yra geros būklės.
„Tikrai nemaža dalis yra geros būklės ir labai geros būklės: tai ir Prisikėlimo bažnyčia, baigiamas tvarkyti „Romuvos“ kino teatras, Karo muziejus, baigiama tvarkyti Kauno sporto halė. Nemažai sutvarkyta pastaraisiais metais privačių gyvenamųjų pastatų“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistė Sigita Bugenienė.
Pasak jos, vienas iš pastatų, kurių būklė šiuo metu yra bloga ir toliau blogėja, yra Kauno centrinio pašto rūmai, bet tai siekiama išspręsti. Taip pat mažiau vertingais dažnai laikomi medinės architektūros pastatai, kurių būklė dėl to taip pat yra prastesnė.
Šių metų sausį UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška dėl Kauno modernizmo architektūros įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą
Paraišką „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“ vertina tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, procesas truks iki pusantrų metų.
Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas.
Pagal paraišką, vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas).
2017 metais Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą, tai atvėrė kelią pradėti rengti nominaciją į Pasaulio paveldo sąrašą.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje jau yra keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.
Austėja Masiokaitė, Naujienų agentūra BNS
