Kauno apygardos prokuratūra apgynė viešąjį interesą – teismas nustatė, kad Prienų rajone, geomorfologinio draustinio teritorijoje esančiame nuosavame sklype, neteisėtai buvo nusausintas beveik hektaras pelkių ir šaltinynų, sunaikintas gamtinis žemės sklypo paviršius ir iškasti tvenkiniai.
Į prokuratūrą, prašydami nustatyti, ar nebuvo pažeisti teisės aktai, kreipėsi Aplinkos ministerijos Alytaus krašto aplinkos apsaugos departamento atstovai. Jiems įtarimų sukėlė Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Skriaudžių valstybinio geomorfologinio draustinio plote, esančio nuosavo žemės sklypo pertvarkymai. Nusausinus anksčiau jame buvusias pelkes ir šaltinynus, buvo iškasti keli tvenkiniai.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Marijus Šalčius, gindamas viešąjį interesą, atliko išsamų tyrimą. Prokuroras nustatė, kad 2004 metais suformavus žemės sklypą ir atkūrus nuosavybės teises į jį, be kitų naudmenų buvo nurodyta ir 0,75 ha pelkių, dėl to sklypui nustatyta išskirtinė žemės ir miško naudojimo sąlyga.
Tačiau žemės sklypo savininkų užsakymu 2012 metais vienos žemėtvarkos įmonės matininkas parengė žemės sklypo padalijimo dokumentus. Naujose žemės sklypų kadastro duomenų bylose nebeliko išskirtinės žemės ir miško naudojimo sąlygos – pelkių ir šaltinynų. Tai įvyko ne tik dokumentuose, bet ir tikrovėje – vietoj nusausintų pelkynų buvo iškasti tvenkiniai. Kadastriniuose dokumentuose šiuose sklypuose esančių vandens telkinių naudmenos taip pat labai padidėjo – nuo 0,06 iki 0,945 ha.
Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad gamtiniuose ir jungtiniuose draustiniuose draudžiama sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius. Vyriausybės patvirtintos „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ nurodo, kad pelkes ir šaltinynus draudžiama sausinti ir pertvarkyti į žemės ūkio naudmenas bei vandenis.
Be to, jeigu žemės sklypas patenka į saugomus plotus, atliekant kadastrinius matavimus parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su įstaiga, atsakinga už saugomus plotus. Šiuo atveju to nebuvo padaryta.
Todėl atlikęs tyrimą prokuroras M. Šalčius kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2012 metų sprendimo punktą, kuriuo buvo patvirtinti nauji sklypų kadastriniai duomenys, pagal kuriuos „išnyko“ pelkės ir šaltinynai.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros pateiktą pareiškimą, 2016 metų gruodžio 29 dieną priėmė sprendimą jį patenkinti ir šį NŽT Prienų ir Birštono skyriaus sprendimo punktą panaikinti.
Pasak prokuroro M. Šalčiaus, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi būtinosios nuostatos, kad tinkama vertingų vietovių apsauga rūpi visuomenei, ir tai laikytina viešuoju interesu.
„Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu ne tik buvo apgintas viešasis interesas, bet ir sudarytos prielaidos įstaigoms, galinčioms tai spręsti, iš žemės sklypo savininkų reikalauti atkurti iki pažeidimų buvusią padėtį bei atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri, Alytaus krašto aplinkos apsaugos departamento skaičiavimais, siekia 137 tūkst. 712 eurų“, – sakė prokuroras M. Šalčius.
