Antradienį Garliavos, Raudondvario ir kitų Pakaunės mokyklų veresniųjų klasių moksleiviai rinkosi į Kauno rajono viešąją biblioteką, kur vyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 35-ųjų metinių minėjimas.
„Nepriklausomoje Lietuvoje užaugo nauja karta, tačiau mes, vyresnieji, vis dar nepamirštame pirmųjų Sąjūdžio mitingų, po kurių sekė įtempta kova už laisvę ir Nepriklausomybės atkūrimas 1990 metų Kovo 11-ąją. Didžiuojamės, kad Nepriklausomybės idėjos Pakaunės krašte buvo gyvos visą laiką, net juodžiausiu sovietmečiu“– kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Meras prisiminė, kad dar 1981 m. Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus pastangomis Salių kaime esančiame šlaite buvo iškasta katakomba ir įrengta spaustuvė, kurioje buvo spausdinama pogrindinė spauda. Garliavoje ir kitose Kauno rajono vietose buvo platinama Katalikų bažnyčios kronika, o lemiamam šturmui už laisvę tautą pažadino Sąjūdis.
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas taip pat prisiminė svarbius lietuvių tautos pasipriešinimo istorijos momentus ir Kauno rajono istorijos mokytojų sąjūdžio grupę, kurios iniciatoriumi jam teko būti.
Savo prisiminimais dalijosi ir kiti Sąjūdžio pirmeiviai: buvęs tremtinys, vėliau tapes Kauno rajono meru Valerijonas Senvaitis, Raudondvario sąjūdžio grupės kūrėjas ir Nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, Garliavos sąjūdžio grupės kūrėjas istorikas Ričardas Gudaitis, Kauno rajono savivaldybės tarybos narė Regina Lukoševičienė.
Po 1988 m. liepos 9 d. surengto pirmojo masinio mitingo Vingio parke, Sąjūdžio grupės ėmė kurtis visoje Lietuvoje.
Pirmoji Sąjūdžio rėmimo grupė Kauno rajone gimė Babtuose, Sodininkystės ir daržininkystės institute, aktyviausi jos nariai buvo šio instituto mokslininkai Jonas Olkštinas, Virgilijus Keparutis, Onutė Bartkaitė, Stasys Švirinas, Ottonas Visockis, Babtų kraštotyros muziejaus direktorė Marija Markauskienė ir kiti.
1988 m. vasarą Kulautuvos estradoje įvyko pirmasis Kauno rajone Sąjūdžio mitingas, kuriame pasisakė vieni šio judėjimo lyderių Česlovas Stankevičius ir Vytautas Radžvilas.
Grupelė Raudondvaryje veikusio Žemės ūkio inžinerijos instituto darbuotojų taip pat susibūrė į pirmąją Kauno rajone Sąjūdžio rėmimo grupę, kurijoje aktyviai reiškėsi Algis Prapuolenis, Leonas Milčius, Artūras Mackevičius, Vincas Joneliūnas. Kauno architektų namuose liepos 19 d. ši grupė užregistruota 14-uoju numeriu. Ant Raudondvario pilies bokšto 1988 m. lapkričio 13 dieną Sąjūdžio iniciatyva pirmą kartą suplevėsavo Lietuvos trispalvė.
Kauno miesto ir rajono sąjūdininkai veikė išvien, Radijo gamyklos arba Politinio švietimo namų (dabar VDU centriniai rūmai) patalpose vykdavo Sąjūdžio grupių įgaliotinių pasitarimai. Kauno krašto sąjūdininkai buvo nuoseklūs, jie jau nuo pat pradžių skelbė pagrindinį tikslą – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Laisvės idėjoms įsisiūbavus, į pasipriešinimo akcijas Pakaunės žmonės ėjo šeimomis: platino Sąjūdžio spaudą, aukojo lėšų, stovėjo Baltijos kelyje, Sausio 13-ąją gynė Juragius ir Sitkūnus.
Iš viso Pakaunėje buvo įkurta daugiau kaip 50 Sąjūdžio rėmimo grupių. Viena stipriausių Sąjūdžio grupių veikė Garliavoje, jai vadovavo Ričardas Gudaitis. Aktyviai veikė ir Neveronių, Ežerėlio, Domeikavos, Zapyškio, Vilkijos sąjūdininkai.
Tuometinės Žemės ūkio akademijos profesorius Vaidotas Antanaitis tapo Sąjūdžio seimo nariu ir reikalavo Lietuvos nepriklausomybės būdamas SSRS Aukščiausios tarybos deputatu, vėliau jis tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos miškų ūkio ministru.
Renginyje kalbėję V. Vitkauskas, L. Milčius ir kiti Sąjūdžio pirmeiviai pabrėžė, kad išorinė laisvė yra nepaprastai svarbi , bet vien jos nepakanka, reikia, kad laisvės vaisiais galėtų naudotis visi. Sąjūdininkai apgailestavo, kad kuriant valstybę buvo nukrypta nuo Sąjūdžio idealų, atsisakyta Meilės Lukšienės suformuotos tautinės mokyklos koncepcijos, įsivyravo nepakantumas kitaminčiams, valstybėje neužtikrinamas teisingumas.
