Vykstant globalizacijos procesams didėja gyventojų mobilumas, aktyvėja vidinė migracija, daugėja kitų iššūkių, todėl vis didesnį vaidmenį įgauna regionų savivaldybių bendradarbiavimas.
Pakaunėje dirba ir vilniečiai
Apie ekonomikos situaciją, investicijas ir tobulesnės savivaldos modelio paieškas ketvirtadienį Raudondvario pilyje vykusioje konferencijoje „Darni Kauno regiono plėtra: galimybės ir iššūkiai“ kalbėjo Europos Komisijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos banko, Kauno rajono savivaldybės atstovai, verslininkai, sociologai. Forumą organizavo žurnalas IQ ir Kauno rajono savivaldybė.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vedėjo pavaduotojas Marius Vaščega pabrėžė, kad darni plėtra, sąžininga konkurencija ir bendradarbiavimas yra universalūs principai. „Dirbsime kartu, arba mus sudirbs po vieną“, – šypsojosi pareigūnas, daugiausiai kalbėjęs apie Europos problemas.
Forumo dalyviai pastebėjo, kad žmonės tapo žymiai mobilesni, didėja greičiai, trumpėja atstumai, vis labiau populiarėja nuotolinis darbas, daugybė procesų vyksta elektroninėje erdvėje. Gyventojai juda iš vienos savivaldybės į kitą: vienoje gyvena, kitoje dirba, dar kitur ilsisi.
“Kauno regionas labai sparčiai vystosi, todėl visoms aštuonioms savivaldybėms reikėtų kurti bendrą transporto sistemą ir diegti elektroninį bilietą. Yra ir kitų sričių, kur reikia bendrų sprendimų“, – įsitikinęs Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis sakė, kad kol kas Vilniuje nusėda didžioji dalis investicijų, tačiau Kauno regionas taip pat sparčiai auga. Geriau apmokamo darbo paieškos žmones verčia įveikti vis didesnius atstumus. Kaip pavyzdį jis pateikė Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusią Kauno LEZ, kur maždaug 18 proc. darbuotojų sudaro Kauno rajono gyventojai, o likusią dalį – kauniečiai, jonaviškiai, atvykėliai iš kitų savivaldybių, nemažai jų važinėja ir iš Vilniaus.
Reikia šiuolaikinių specialistų
M. Skuodis taip pat pastebėjo, kad tokioms Kauno rajone investuojančioms tarptautinėms kompanijoms, kaip automobilių komponentų gamintojos „Continental“ arba „Hella“ reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų. „Šios įmonės orientuoja savo gamybą į ateitį, todėl būtų naivu įsivaizduoti, kad joms tiks paprasti mechanikai – reikia šiuolaikinių elektronikos specialistų. Ir tai nemenkas iššūkis mūsų švietimo sistemai“, – kalbėjo viceministras.
Kauno LEZ valdančio įmonės direktorius Vytas Petružis pasakojo, kad zonoje jau sėkmingai veikia 24 kompanijos, investavusios daugiau kaip 634 mln. eurų, sukurta beveik 5 tūkst. darbo vietų.
Investuotojus vilioja puiki geografinė padėtis, išvystytas transporto tinklas, palanki investicinė aplinka.
Atvyksta iš visos Lietuvos
Kauno rajono vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė pastebėjo, kad Kauno rajonas iš kitų savivaldybių išsiskiria itin aktyvia gyvenamojo sektoriaus plėtra. Ypač auga Užliedžių, Domeikavos, Ringaudų, Raudondvario, Garliavos apylinkių seniūnijos.
“Mūsų krašte kuriasi jaunos šeimos, stabiliai didėja gimstamumas, o pagal gyventojų dalį iki 19 metų esame jauniausia Lietuvos savivaldybė”, – kalbėjo architektė.
Dalis naujakurių į Kauno rajoną atsikelia iš Kauno, tačiau ne mažiau jų atvyksta iš Šakių, Jurbarko, Ukmergės, Raseinių, kitų Lietuvos vietų, beveik ketvirtadalį sudaro buvę emigrantai.
J. Kalvinskaitė tvirtino, kad didelė plėtra kelia iššūkių: reikia vaikų darželių, pradinių mokyklų, būtina investuoti į kelius, parkus, dviračių takus, kitą infrastruktūrą. „Kauno rajone yra daug gražios gamtos, todėl svarbu, kad urbanizacija nepadarytų jai žalos“, – dar vieną problemą įvardijo architektė.
Su verslu padidėja transporto srautai, triukšmas, oro tarša, todėl būtina derinti verslo plėtrą ir šalia esančių gyventojų interesus, rūpintis, kad nepablogėtų jų gyvenimo kokybė.
Būtina tobulinti savivaldą
Profesorius Gediminas Merkys leidosi į tobulesnės savivaldos modelio paieškas. Jis pastebėjo, kad Lietuva Europoje išsiskiria nevienodo dydžio savivaldybėmis, kur vienai savivaldybei tenkantis vidutinis gyventojų skaičius nuolat mažėja. Nevienodo dydžio ir seniūnijos: kai kuriose gyvena vos keli šimtai gyventojų, o štai Kauno Šilainių seniūnijoje jų yra net 56 tūkstančiai. „Lietuvos gyventojai turi akivaizdžiai nevienodas galimybes naudotis paslaugomis, o tai prieštarauja Europos savivaldos chartijai. Be to, šalis išlieka viena labiausiai centralizuotų ES – ilgainiui sunyko apskritys, iš kurių liko tik pavadinimai“, – apgailestavo profesorius.
G. Merkys stebėjosi sklandančiomis kalbomis apie ketinimus prie Kauno miesto prijungti Kauno rajono savivaldybę. „Tai oligarchinės užmačios, galinčios turėti tragiškų pasekmių“, – įsitikinęs profesorius.
G. Merkio teigimu, mechaniškai sujungus dvi savivaldybes iškiltų grėsmė darniai plėtrai, Kauno rajono gamtiniam ir istoriniam paveldui, atskirų miestelių tapatybei, gyventojams padidėtų mokesčiai, sumažėtų paslaugų, ypač nukentėtų labiau nutolusios gyvenvietės.
Pasak mokslininko, žiedinės, savivaldybės nėra unikalus, tik Lietuvai būdingas reiškinys. „Pavyzdžiui, Vokietijoje tokių – begalė ir niekas neskuba jų naikinti, nes dažniausiai jos klesti“,- tvirtino keletą metų Vokietijos universitetuose dirbęs profesorius.
„Manau, kad žiedinių savivaldybių naikinimo idėja yra eilinis burbulas, jei kas nori tuo užsiimti – nusilauš dantis“, – įsitikinęs G. Merkys. Anot jo, būtų neįmanoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės, nes joje kompaktiškai gyvena lenkai, o tautinių mažumų teritorinį integralumą gina ES teisės aktai.
„Šiandien reikia galvoti ne apie tai, kaip mechaniškai sujungti administracinius vienetus, o stiprinti regionų savivaldybių bendradarbiavimą ir kurti optimalesnį savivaldos modelį, galbūt jis galėtų būti kelių pakopų, kaip Lenkijoje arba Vokietijoje“, – samprotavo profesorius.
