Į žymaus poeto garliaviečio Roberto Keturakio naujausios poezijos knygos „Teesie“ sutiktuves Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje susirinko gausus būrys jo gerbėjų.
Susitikimą pradėjo Garliavos meno mokyklos akordeonistas Mantas Mocevičius, o Jonučių progimnazijos aštuntokai pristatė literatūrinę kompoziciją pagal poeto eiles.
Tuomet renginio vedėjai pakvietė R. Keturakį – reto darbštumo ir didelio talento kūrėją. Poetas tvirtino, kad jam čia lankytis malonu, nes yra baigęs Garliavos vidurinės mokyklos pirmąją laidą. Atmosferą salėje dar labiau sušildė nuoširdūs pirmųjų poeto klasiokų sveikinimai ir apsikabinimai – į naujausios R. Keturakio knygos sutiktuves atvyko keturios poeto klasės draugės ir netgi klasės auklėtoja.
Poetas prisiminė savo mokyklines dienas ir to laikotarpio realijas – partizaninį karą ir vaikų gyvenimo realybę. Tačiau savo kalbos nebaigė minorinėmis gaidomis. R. Keturakis juokavo, kad yra išties didis žmogus – jo ūgis siekia 196 cm, todėl jis, ko gero, aukščiausias Lietuvos ir Europos poetas.
Paskui sveikinimo žodžius tarė Kauno rajono savivaldybės mero patarėjai Violeta Boreikienė ir Antanas Bagdonas. Mero Valerijaus Makūno vardu sveikinimo dovanėles įteikė ne tik poetui, bet ir Pasaulio lietuvių centro leidėjui Valdui Kubiliui, kuris pasakojo apie ilgametį judviejų su R. Keturakiu bendradarbiavimą. Prie sveikinimų prisidėjo ir prelatas Vytautas Vaičiūnas, linkėdamas poetui ilgų gyvenimo metų ir kūrybinės sėkmės.
Garliavos Jonučių progimnazijos Borutaičių draugijos nariai kartu su draugijos pirmininke, Jonučių gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Zigrita Petraitiene padeklamavo R. Keturakio kadaise „Poezijos pavasarėliui“ sukurtas eiles apie Jonučius. Vėliau borutaičiai įteikė poetui po gėlės žiedą ir kvietė jį aplankyti progimnazijos biblioteką.
Šventei įsibėgėjus R. Keturakis perskaitė keletą eilėraščių iš savo naujosios rinktinės „Teesie“, skaitė ir kitų jam didelę įtaką padariusių poetų – Kazio Bradūno, Henriko Radausko – eiles.
Viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė džiaugėsi, kad biblioteka gali priimti tokį garbų kraštietį, pakvietė dažniau aplankyti biblioteką ir apžiūrėti gausią poeto knygų parodą.
