Galimybių pasas, kaip pandemijos valdymo priemonė, savo vaidmenį jau atliko, tačiau atsisakyti kitų apsaugos priemonių dar būtų per anksti, sako Seimo pirmininkė.
„Vyriausybei patariantys ekspertai jau kurį laiką kalba apie tai, kad galimybių pasas, europinis sertifikatas savo vaidmenį šiame etape jau atliko ir gali būti stabdomas, tai yra jo neatsisakoma, bet jis, kaip priemonė, yra sustabdomas pereinant prie kitų pandemijos valdymo priemonių, tikintis, kad pavasarį pandemija pereis į kitą savo fazę“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ji teigė, kad kitos apsaugos priemonės – kaukių, respiratorių dėvėjimas, atstumų laikymasis, žmonių srautų reguliavimas, dezinfekcija, vėdinimas ir kitos – reikalingos.
„Manau, kad šiame etape, kol susirgimų skaičių kreivė dar nėra stabilizavusis, kol ji kyla, susirgimų skaičiai yra tikrai dideli, atsisakyti visų priemonių būtų neprotinga ir per anksti“, – tvirtino Seimo vadovė.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl galimybių paso atsisakymo ir privalomojo testavimo pokyčių.
Galimybių paso reikalingumu suabejota dėl omikron atmainos fiksuojant susirgimus ir tarp paskiepytųjų, o ligos eigai tapus lengvesne. Be to, sveikatos apsaugos ministras yra patvirtinęs tvarką, kad gyvybiškai svarbių sričių darbuotojai galės dirbti kontaktinį darbą net ir sirgdami besimptome COVID-19 forma ar po buvusio kontakto su sergančiaisiais, jei kitaip neįmanoma užtikrinti gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymo.
Galimybių pasas galioja nuo praėjusių metų gegužės. Jis suteikiamas asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, persirgusiems šia liga ar gavus neigiamą koronaviruso testo rezultatą. Šiuo metu galimybių paso reikia norint lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Trečiadienį Vyriausybė taip pat planuoja keisti nutarimą, reglamentuojantį privalomą testavimąsi dėl COVID-19 tam tikrų profesijų atstovams.
V. Čmilytė-Nielsen sako turinti abejonių dėl Vyriausybės siūlomo nulinio pridėtinės vertės mokesčio šildymui.
Pasak jos, tokia priemonė kainų labai nesumažintų, be to, abejonių kelia tai, kad ją siūloma taikyti atgaline data.
„Viena priemonė buvo įvardinta kaip skatinimas per daugiau galimybių sudarymą saulės elektrą panaudoti, tą priemonę vertinu labai gerai, o dėl nulinio PVM tarifo šiek tiek daugiau yra abejonių, nes šios priemonės efektas būtų labai limituotas, o kitas dalykas, teisėkūriniu požiūriu abejonių kyla, nes ji veiktų atbuline tvarka“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Tai laikina force majeure priemonė, tai manau, kad dėl jos Seime turėsime diskusijų“, – kalbėjo ji.
V. Čmilytė-Nielsen neatmetė, kad Seime nuomonės dėl šios priemonės gali išsiskirti.
BNS, Lietuvos naujienų skyrius