Opozicijai raginant užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį prisiimti atsakomybę dėl Europos Komisijos (EK) nurodymo leisti Kaliningrado tranzitą, prezidentas Gitanas Nausėda ragina situacijos nepaversti vidaus politikos klausimu.
„Prezidento nuomone, Kaliningrado tranzito klausimo nereikėtų paversti Lietuvos vidaus politikos klausimu, – rašoma BNS penktadienį atsiųstame Prezidentūros komentare. – Pasak šalies vadovo, yra svarbu išlaikyti vienybę tiek Lietuvos, tiek Europos ir transatlantinės bendruomenės lygmeniu.“
„Prezidentas pabrėžia, kad dabar jėgas ir dėmesį sukoncentruoti reikėtų į tai, kad ES lygmeniu būtų tęsiama nuosekli sankcijų politika Rusijai ir kuo greičiau būtų priimtas 7-asis sankcijų paketas šaliai agresorei“, – rašoma jame.
EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.
Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.
Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitas.
Po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui dalis opozicinių partijų pareiškė reikalausiančios atsakomybės iš G. Landsbergio ir ketina svarstyti interpeliaciją ministrui.
Penktadienį komentuodamas Kaliningrado tranzito klausimą ir paklaustas, ar tranzito ribojimas prieš įsigaliojant sankcijoms buvo derinamas su Vokietija ar Jungtinėmis Valstijomis, G. Landsbergis sakė, kad derinimas vyko vadovų lygiu.
Klausiamas, su kokiais vadovais tai buvo derinama, jis perklausė, „Ar aš už Prezidentūrą turėčiau atsakyti? Galiu atsakyti“.
Tuo tarpu Prezidentūra BNS nurodė, jog Europos Vadovų Taryboje (EVT) priimami politiniai sprendimai dėl sankcijų įvedimo, tačiau nesvarstomos jų įgyvendinimo detalės.
„Prezidentas visada savo lygmeniu palaikė griežtesnes sankcijas Rusijai. Žinotina, kad EVT nėra svarstomos ir diskutuojamos sankcijų praktikalijos, tai yra daroma žemesniu ministrų ir ambasadorių lygmeniu atitinkamais ES formatais“, – teigiama Prezidentūros atsakyme.
„Už sankcijų įgyvendinimą yra atsakinga Vyriausybė“, – teigiama jame.
Prezidentūros teigimu, šalies vadovas EVT „visada nuosekliai pasisakė už sankcijų Rusijai griežtinimą ir toliau kels šį klausimą Europos lyderių gretose“ bei yra už kuo griežtesnio septintojo sankcijų paketo įvedimą.
***
Buvusio Valstybės saugumo departamento pareigūno Imanto Meliano komentaras:
„Problema daug platesnė. Kalbant apie šie šią padėtį… išvis keista, kad ji susiklostė. To neturėjo būti. Gaila, kad Prezidentas išvis priverstas kalbėti apeliuodamas į opoziciją ar poziciją Seime. Kai buvo derinami visi minimi susitarimai – visi viską žinojo. Ir prezidentūra, ir užsienio reikalų ministerija, įskaitant ministrą Gabrielių Landsbergį. Deja, tenka manyti, o dar tikslkau kalbant, grįžti prie nuomonės, kad egzistuoja kitokie sprendimų priėmeimo centrai. <…> Užsienio politika ten, kur mes gyvename, turi būti atspari bet kokiam politiniam spektrui. <…>. Tam yra pakankamai institucijų ir politinių, ir specialiųjų. Dabar nuomonė turėtų būti vieninga ne tik nacionaliniame diapazone, bet ir ES bei NATO. Faktas aiškus – namų darbai nepadaryti. Užsienio politika yra arti dugno”.
BNS, „kauniciams.lt”
